1991 SAUSIO 13. ALDONOS PUIŠYTĖS DU EILĖRAŠČIAI
Tada, prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13-ąją, mūsų garsioji poetė, rezistentė ir Laisvės kovų dalyvė Aldona Puišytė, tragiškų įvykių ir okupantų žiaurumo sukrėsta, nekaltai žuvusioms aukoms sukūrė jaudinančius posmus, kurie savo dramatiško skambesio ir tikrumo nepraranda ir nepraras, kol bus gyva mūsų atmintis, kol bus gyvas Laisvės aukų atminimas.
Šiemet, minint Laisvės gynėjų dieną, liepsnojančių Atminimo laužų šviesoje, šie du širdies skausmu pripildyti Aldonos Puišytės eilėraščiai “Raudiškasis: Sausio 13” ir “Kraujo anspaudas” skamba pranašišku motyvu – Rusijos okupantai – “plėšrus sutemų Žvėris” – bus sutramdytas, ir tas motyvas ypatingas didvyriškai kovojančiai mūsų sesei Ukrainai.
Gediminas Jankus
Aldona PUIŠYTĖ
RAUDIŠKASIS: SAUSIO 13
Nemigo naktys – ašakos:
Kruvinas sausis.
Išverktos visos ašaros,
Akys jau sausos.
Lietuvą vėl apipuolė
Sutemų dvasios,
Gynės tauta kaip Apuolės
Karžygiai drąsūs.
Traukias tamsa pralaimėjus,
Ordos šėtono
Renkasi savo pigmėjus…
Kūnais užstoję
Lietuvą, sūnūs ir dukros
Smurtą sulaikė.
Tautai į širdį lyg durklas
Žūtis jų belaikė…
Prievartų ašmenys aštrūs
Lūžę – rūdija. –
Spindi virš kraujo ir ašarų
Žaizdos užgiję…
KRAUJO ANTSPAUDAS
Slapstos judai po kaukėm,
Glaudžia sutemos Žvėrį…
Virš tautos manuskripto
Kraujo antspaudas žėri.
Dengia pilkapį sniegas
Šermeninėm drobulėm,
Gynę pavergtą tautą
Jos vaikai čia atgulę.
Skaisčiai baltos jų sielos,
Aukoje numazgotos,
Tyliai kuždas: “Jau pildos
Baltų amžinos godos –
Baltas Vytis sutramdė
Plėšrų sutemų Žvėrį…”
Virš tautos manuskripto
Kraujo antspaudas žėri.
