TAUTVYDOS MARCINKEVIČIŪTĖS NESKELBTI EILĖRAŠČIAI

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ

 

MALONĖS PRAŠYMAS

 

Tik paprastas malonės prašymas

yra skubusis mano rašymas

kadenciją bebaigiančio valdovo

atėjęs kitas jojo vieton

nebeuždės gal savo veto

užantspaudavęs vasaros alkovą

 

malonės žmogui žiauriai klydusiam

ir nepakvietusio Euklido šiam

dėliotam tragikomiškam pasjansui

malonės sliekui ir malonės žuviai

malonės tam kuris seniai pražuvęs

gyventi paprašys nors vieną seansą

 

malonės žmogui pasmerktajam

jo kapui apsodintam tujom

ir liūtui einančiam medžiot savanoj

kai suvesti abu į glėbį

vienam paliepus atsilėbaut

ir atsidurti dieviškoj nirvanoj

 

malonės gyvuliui jei valgyje

kančia jo lieka o mes atgemam

veidmainiškai suprasdami kaip sykis

kad nepasitikim nuo šiol malonėm

lėkštėj jį puošdami melionais

taip meistriškai kad tik žmogau laikykis

 

malonės šuniui jau nusenusiam

taip gausiai varvantiems jo sinusams

ir kojoms neįveikiančioms nė laiptų

malonės ir senatvei mūsų

nebeaplankomai nė mūzų

baisiai tokiai kad jaunas joj paklaiktų

 

malonės mūsų žemei skriejančiai

tarpusavyje nesiriejantiems

žmonėms dėl odos skirtumų ir lobių

o jei prakiurtų jos viduj kas

kaip apsiniauktų šis veidukas

bet aš džiaugiuos kad šitą skylę lopiau         

 

 

POETO GIMTADIENIS

 

                        Kęstučiui Navakui

 

Jau pailsėjai tu verčiau nei knygų mugės

klausydamas kaimyno kurmio grojamos Black Star

dar valandėlę dar minutę ten pabūki

kol pamatysim kaip tu antrąkart gimsti dabar

 

jau klasikai tarsi kasikas už barjero

genties taip saugojamas kad netikėliai ausų

sulauks nuo jo budrios sargybos kuri stvėrus

ištrems ir taip karingai užsipuls kad bus baisu

 

bet šiandien tu gimsti ne vien muziejų fondams

ne vien tik chrestomatijoms ir siaubui mokinių

gimsti legendai ji tarytum Džeinė Fonda

vartys tave gurmaniškam germaniškam meniu

 

ištrūkus tau iš butelio tarytum džinui

kuriam įkalintas tu tūkstantmečius kol suras

kad  būtum  vėl naujagimis vėl visažinis

išmokęs tartum savo net romaną Günter Grass

 

ne man kurt legendas tu pats save sukūrei

prisišmaikštavęs feisbuke bet knygose ramiai

pagrįsdamas džiaugsmingą šventę Epikūro

jau anapusine mintim nes antrąkart gimei

 

2020 02 24

 

 

KOREKTŪRA

 

Nepaprastas amžius kiekvienas – jaunystė

taip baisiai laukta išspausdinant lyg Nyčė

net su korektūros klaidom

graži nors ir gaila tokios jos gražiosios

žinau kad į praeitį ilgai gręžiosiuos

nors kalbinsiu tik pakuždom

 

nejau nematei mano drauge mieloji

kad tau nesupratusi nieko meluoju

tai reiškia meluoju ir sau

galvojau gyvenimas mano bus ilgas

netrukdomai slys mano rankoj lyg šilkas

nepaprastą ruošdamas šou

 

ir štai įėjau aš į jį lyg šoumenė

su sceniniais rūbais sijonais tik mini

tačiau to ko laukiau nėra

tik neištaisyta vaidenas jaunystė

kurią privalėjau tada atsinešti

tarytumei korektūra

 

bet ji nepataisoma kaip betaisyčiau

kiek belsčiaus į kitą aš Sitį iš Sičio

nes mąstymo būdas jinai

kurio nesutikčiau dabar pakartoti

nors viską žinodama vykčiau į stotį

kad ją pasitikčiau tenai

 

bet ką besakyčiau jinai negirdėtų

ir naktį bežvaigždę laikytų žvaigždėta

išgirst nenorėtų visai

kai jai mintimis ištaisyt korektūrą

prieš tai kol veiksmu antspauduoti ją turi

subrendę patartų balsai

           

2020 06 11

 

 

KARALIUS MIDAS

 

Nelieski nieko Midai virusu

paversi pirmą prisiyrusį

prie tavo rūmų pamažu

mūvėki pirštines mūvėki

ir nesistenki veržtis priekin

nors buvo tau pirmaut  gražu

 

dukters nelieski Dionisas

tau visą ateitį sukniso

ar atmeni ko jo prašei

tad ir dėl to kad didžiavaisi

su juo pažintimi tu baisiai

turi gal virusų apsčiai

 

išgelbėjai Sileną kaipgis

tačiau dabar blaivumui kaupkis

instrukcijų griežtų klausyk

su respiratorium ant veido

nepasileisk kur akys veda

nesusvyruodamas nėsyk

 

tau izoliuotis izoliuotis

per saulę teks ir teks per liūtis

kai nežinai ar jau turi

tą baisią dovaną tau skirtą

savaitę jau galbūt ketvirtą

toks vienas savo kambary

 

jame tu garbink Apoloną

sukurki pjesę ar koloną

o jei geruoju neklausys

karališkasis išdidumas

tuoj viskas išgaruos kaip dūmas

prisiuvęs asilo ausis

 

2020 04 01

 

 

KARALIUS EDIPAS

 

Tenai tarp savo buto sienų

tu gyveni taip pat kaip scenoj

nes savo rolę atlieki

toksai pat aklas kaip Edipas

priklausantis šaly tam tipui

juokai kurį lydės menki

 

kodėl Arėjas siunčia marą

ir krautuvės neatsidaro

ko turime tupėt namie

įspėk karaliau mįslę Sfinkso

kurio taip baisiai akys spinkso

įgydamas sau renome

 

tragedija yra baisesnė

nei tas kuris į sostą sės nes

iš jo likimas tuoj išmes

kai namuose karaliai esam

modernesni nes sms-ą

pasiunčiam klausti ištarmės

 

bet tyli paštas internetas

tik atsaku kuo svoris neto

nuo bruto skiriasi padės

tačiau nereik tau svorio Bruto

tai brutalu šį metą būtų

tad atsakysi jam : paldies*

 

kiekvienas paslapčių daug slepiam

ir reikalas nebūna šlapias

bet pagrindinis mums vaidmuo

tragedijoj yra šioj būti

neperžengiant net slenksčio buto

kad jos neliudytų piemuo

 

2020 03 31

 

*paldies –  ačiū (latv. kalb.)

 

 

PUSĖJ SVANO

 

Tiek daug gyvenime mačiau

kad apsakyti man kančia

kaip nors kitaip ne vien tuo kas matyta

beždžionės maudės vandeny

pirkau aš kojines Saint-Denis

kurios iš proto vedė transvestitą

 

atrakcijos erelių šou

aš ligi šiol nepamiršau

nes nešė snapuose jie po gyvatę

o kai La Manšu tranzavau

patyriau tokį stresą Wow

kad net pagailo britų diplomatui

 

miegot laukuos Pa de Kale

turėjau kaip kokia kalė

tačiau likimas man tada šypsojos

ak neaprėpti tų laukų

su augančiais ten tuo laiku

kviečiais ir didelėm pupelėm sojos

 

Amerikoj dokumentus

pametus graužiausi pirštus

tačiau su pinigais grąžino žmonės

tikri kaip dramblio nugara

kuri labai labai stora

kai jojau ja Tailando kloniais

 

o kas gimtojoje šaly

nutinka lieka nuošaly

nuo svetimų kraštų vaizdų ir burtų

atsiduri pačiam dugne

bet vyksta tai lyg romane

kai pranašaut gali akim išdurtom

 

bet viską prisimint sunku

lyg susidūrus su snukiu

bepuolančio žvėries kur nors savanoj

tad kepštelėjimai tik keli

kurie išdygo pakely

teliks atsiminimuos pusėj Svano

 

2020 01 19

 

 

RAIDĖS

 

Mano siela tebeskraido nepavirtus dar į raidę

bet patyrus savo raidą sakiniu jo struktūra

kompozicijoje tašką lyg kortas ant stalo teškia

ir klaustukais apsitaško nes laimėtojų nėra

 

kai dėliodama pasjansą įeinu į raidžių transą

ir stabdydama jas tranzu jau keliauju pro vartus

visokiausių aplinkybių kol jos laikosi sukibę

versdamos sakyt teisybę nors jos skonis toks kartus

 

kvepia kvepia šitos raidės jų raudonoms jų kepuraitėms

ant galvų taip susiraičius ženklinančia karūna

kad žinau jog jos princesės o kol tęsis šis procesas

ant jų sosto aš prisėsiu kaip įskaitoma runa

 

kol pati raide tetapus paskutiniojo etapo

jeigu nepristigsiu kvapo virsiu sakiniu grakščiu

apie tai kas būnant gyvai įsispaudė kaip kursyvas

ir ištraukė sielos syvus iš visų jos paslapčių

 

2020 03 07