TAUTVYDOS MARCINKEVIČIŪTĖS NESKELBTI EILĖRAŠČIAI
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ
MALONĖS PRAŠYMAS
Tik paprastas malonės prašymas
yra skubusis mano rašymas
kadenciją bebaigiančio valdovo
atėjęs kitas jojo vieton
nebeuždės gal savo veto
užantspaudavęs vasaros alkovą
malonės žmogui žiauriai klydusiam
ir nepakvietusio Euklido šiam
dėliotam tragikomiškam pasjansui
malonės sliekui ir malonės žuviai
malonės tam kuris seniai pražuvęs
gyventi paprašys nors vieną seansą
malonės žmogui pasmerktajam
jo kapui apsodintam tujom
ir liūtui einančiam medžiot savanoj
kai suvesti abu į glėbį
vienam paliepus atsilėbaut
ir atsidurti dieviškoj nirvanoj
malonės gyvuliui jei valgyje
kančia jo lieka o mes atgemam
veidmainiškai suprasdami kaip sykis
kad nepasitikim nuo šiol malonėm
lėkštėj jį puošdami melionais
taip meistriškai kad tik žmogau laikykis
malonės šuniui jau nusenusiam
taip gausiai varvantiems jo sinusams
ir kojoms neįveikiančioms nė laiptų
malonės ir senatvei mūsų
nebeaplankomai nė mūzų
baisiai tokiai kad jaunas joj paklaiktų
malonės mūsų žemei skriejančiai
tarpusavyje nesiriejantiems
žmonėms dėl odos skirtumų ir lobių
o jei prakiurtų jos viduj kas
kaip apsiniauktų šis veidukas
bet aš džiaugiuos kad šitą skylę lopiau
POETO GIMTADIENIS
Kęstučiui Navakui
Jau pailsėjai tu verčiau nei knygų mugės
klausydamas kaimyno kurmio grojamos Black Star
dar valandėlę dar minutę ten pabūki
kol pamatysim kaip tu antrąkart gimsti dabar
jau klasikai tarsi kasikas už barjero
genties taip saugojamas kad netikėliai ausų
sulauks nuo jo budrios sargybos kuri stvėrus
ištrems ir taip karingai užsipuls kad bus baisu
bet šiandien tu gimsti ne vien muziejų fondams
ne vien tik chrestomatijoms ir siaubui mokinių
gimsti legendai ji tarytum Džeinė Fonda
vartys tave gurmaniškam germaniškam meniu
ištrūkus tau iš butelio tarytum džinui
kuriam įkalintas tu tūkstantmečius kol suras
kad būtum vėl naujagimis vėl visažinis
išmokęs tartum savo net romaną Günter Grass
ne man kurt legendas tu pats save sukūrei
prisišmaikštavęs feisbuke bet knygose ramiai
pagrįsdamas džiaugsmingą šventę Epikūro
jau anapusine mintim nes antrąkart gimei
2020 02 24
KOREKTŪRA
Nepaprastas amžius kiekvienas – jaunystė
taip baisiai laukta išspausdinant lyg Nyčė
net su korektūros klaidom
graži nors ir gaila tokios jos gražiosios
žinau kad į praeitį ilgai gręžiosiuos
nors kalbinsiu tik pakuždom
nejau nematei mano drauge mieloji
kad tau nesupratusi nieko meluoju
tai reiškia meluoju ir sau
galvojau gyvenimas mano bus ilgas
netrukdomai slys mano rankoj lyg šilkas
nepaprastą ruošdamas šou
ir štai įėjau aš į jį lyg šoumenė
su sceniniais rūbais sijonais tik mini
tačiau to ko laukiau nėra
tik neištaisyta vaidenas jaunystė
kurią privalėjau tada atsinešti
tarytumei korektūra
bet ji nepataisoma kaip betaisyčiau
kiek belsčiaus į kitą aš Sitį iš Sičio
nes mąstymo būdas jinai
kurio nesutikčiau dabar pakartoti
nors viską žinodama vykčiau į stotį
kad ją pasitikčiau tenai
bet ką besakyčiau jinai negirdėtų
ir naktį bežvaigždę laikytų žvaigždėta
išgirst nenorėtų visai
kai jai mintimis ištaisyt korektūrą
prieš tai kol veiksmu antspauduoti ją turi
subrendę patartų balsai
2020 06 11
KARALIUS MIDAS
Nelieski nieko Midai virusu
paversi pirmą prisiyrusį
prie tavo rūmų pamažu
mūvėki pirštines mūvėki
ir nesistenki veržtis priekin
nors buvo tau pirmaut gražu
dukters nelieski Dionisas
tau visą ateitį sukniso
ar atmeni ko jo prašei
tad ir dėl to kad didžiavaisi
su juo pažintimi tu baisiai
turi gal virusų apsčiai
išgelbėjai Sileną kaipgis
tačiau dabar blaivumui kaupkis
instrukcijų griežtų klausyk
su respiratorium ant veido
nepasileisk kur akys veda
nesusvyruodamas nėsyk
tau izoliuotis izoliuotis
per saulę teks ir teks per liūtis
kai nežinai ar jau turi
tą baisią dovaną tau skirtą
savaitę jau galbūt ketvirtą
toks vienas savo kambary
jame tu garbink Apoloną
sukurki pjesę ar koloną
o jei geruoju neklausys
karališkasis išdidumas
tuoj viskas išgaruos kaip dūmas
prisiuvęs asilo ausis
2020 04 01
KARALIUS EDIPAS
Tenai tarp savo buto sienų
tu gyveni taip pat kaip scenoj
nes savo rolę atlieki
toksai pat aklas kaip Edipas
priklausantis šaly tam tipui
juokai kurį lydės menki
kodėl Arėjas siunčia marą
ir krautuvės neatsidaro
ko turime tupėt namie
įspėk karaliau mįslę Sfinkso
kurio taip baisiai akys spinkso
įgydamas sau renome
tragedija yra baisesnė
nei tas kuris į sostą sės nes
iš jo likimas tuoj išmes
kai namuose karaliai esam
modernesni nes sms-ą
pasiunčiam klausti ištarmės
bet tyli paštas internetas
tik atsaku kuo svoris neto
nuo bruto skiriasi padės
tačiau nereik tau svorio Bruto
tai brutalu šį metą būtų
tad atsakysi jam : paldies*
kiekvienas paslapčių daug slepiam
ir reikalas nebūna šlapias
bet pagrindinis mums vaidmuo
tragedijoj yra šioj būti
neperžengiant net slenksčio buto
kad jos neliudytų piemuo
2020 03 31
*paldies – ačiū (latv. kalb.)
PUSĖJ SVANO
Tiek daug gyvenime mačiau
kad apsakyti man kančia
kaip nors kitaip ne vien tuo kas matyta
beždžionės maudės vandeny
pirkau aš kojines Saint-Denis
kurios iš proto vedė transvestitą
atrakcijos erelių šou
aš ligi šiol nepamiršau
nes nešė snapuose jie po gyvatę
o kai La Manšu tranzavau
patyriau tokį stresą Wow
kad net pagailo britų diplomatui
miegot laukuos Pa de Kale
turėjau kaip kokia kalė
tačiau likimas man tada šypsojos
ak neaprėpti tų laukų
su augančiais ten tuo laiku
kviečiais ir didelėm pupelėm sojos
Amerikoj dokumentus
pametus graužiausi pirštus
tačiau su pinigais grąžino žmonės
tikri kaip dramblio nugara
kuri labai labai stora
kai jojau ja Tailando kloniais
o kas gimtojoje šaly
nutinka lieka nuošaly
nuo svetimų kraštų vaizdų ir burtų
atsiduri pačiam dugne
bet vyksta tai lyg romane
kai pranašaut gali akim išdurtom
bet viską prisimint sunku
lyg susidūrus su snukiu
bepuolančio žvėries kur nors savanoj
tad kepštelėjimai tik keli
kurie išdygo pakely
teliks atsiminimuos pusėj Svano
2020 01 19
RAIDĖS
Mano siela tebeskraido nepavirtus dar į raidę
bet patyrus savo raidą sakiniu jo struktūra
kompozicijoje tašką lyg kortas ant stalo teškia
ir klaustukais apsitaško nes laimėtojų nėra
kai dėliodama pasjansą įeinu į raidžių transą
ir stabdydama jas tranzu jau keliauju pro vartus
visokiausių aplinkybių kol jos laikosi sukibę
versdamos sakyt teisybę nors jos skonis toks kartus
kvepia kvepia šitos raidės jų raudonoms jų kepuraitėms
ant galvų taip susiraičius ženklinančia karūna
kad žinau jog jos princesės o kol tęsis šis procesas
ant jų sosto aš prisėsiu kaip įskaitoma runa
kol pati raide tetapus paskutiniojo etapo
jeigu nepristigsiu kvapo virsiu sakiniu grakščiu
apie tai kas būnant gyvai įsispaudė kaip kursyvas
ir ištraukė sielos syvus iš visų jos paslapčių
2020 03 07
Ačiū!!!!!