NAUJA DRAMATURGO TOMO ŠINKARIUKO KNYGA “POETIŠKAI KOREKTIŠKAS NUŽUDYMAS”

NAUJA DRAMATURGO TOMO ŠINKARIUKO KNYGA “POETIŠKAI KOREKTIŠKAS NUŽUDYMAS”

 

Besibaigiant “Poezijos pavasariui” pasirodė nauja dramaturgo, prozininko Tomo Šinkariuko knyga “Poetiškai korektiškas nužudymas”, apie (autoriaus nuomone) fatališkus ir
neįveikiamus XXI amžiaus iššūkius.

Nuoširdžiai sveikiname kolegą Tomą Šinkariuką!

Skelbiame ištraukas iš naujosios knygos “Poetiškai korektiškas nužudymas”. 

 

Tomas Šinkariukas. Ištraukos iš knygos “Poetiškai korektiškas nužudymas

 

„Bandydami sukurti humanlike computer, mes tik transformuosim save į computerlike humans. Mes sukursim artificial intelligence – tai yra mūsų pačių intelligence taps artificial. Bet tik kaip prievarta išdresuotas gyvūnas. Tik kaip parodija. Hipnotiškam pamišime ieškodamas viską redukuojančių sprendimų, žmogus maniakiškai bandys paversti savo mintį minties funkcija. Bet tai niekada neįvyks. Tapdama vis funkcionalesnė, žmonija taps vis greitesnė, komplikuotesnė, primityvesnė ir efektyviai afektyvi įžengdama į Naujuosius Viduramžius minus mysterium, kur Dievas bus Mašina, valdanti vaikiškus jausmus ir trumpas mintis. Ir Mašinoje kaip Katedroje minia juoksis ir verks, jų beprasmiai riksmai aidės Mašinos skliautuose, o jų kraujas tekės šaltomis grindimis. Ir Mašina niekada netaps žmogiška, ir žmonės niekada netaps mašinomis, o tik callous childish monsters”.

„The medium is the message for the living dead. Voras yra voratinklis. O voratinklis yra voras. Ne, jis ne kruvinas Molochas, ryjantis klykiančias aukas. Jis švelniai suleidžia į mūsų sąmonę savo virškinimo fermentų ir virškina mus dar gyvus, kol mes skęstam savo buvusios realybės drebučiuose. Mes virškinam patys save. Mes esam tik processed food. O mūsų mintys – tai Mąstančio Maisto Produkto malda į Valgantįjį. Virškink mus, kaip mes virškinam savo realybę, ir saugok mus nuo tikrovės, kurios iš tikrųjų nėra…“

„Manau, jog Nietzsche, dabar prisikėlęs ir apsidairęs, sukurtų visai kitokią teoriją ir tai būtų ne Ubermensch, bet Untermensch teorija. Ne, jis nieko nekurtų. Pabudęs iš mirties, apsidairytų ir pamatytų, kad jo filosofinė vizija jau išsipildė – tik tiksliai atvirkščiai. Pamatytų, kad Pasaulis priklauso triumfuojančioms aukoms ir guviems, nesivaržantiems vergams, kuriuos valdo ponai Jokie – Superuntermenschen – tobulieji menkystos, kurių idealai, ir aukštesnės idėjos, tai atvirkščiai sublimuotas galios ir pinigų troškulys, dėl kurio jie kaip ciniški protėjai visą laiką keičia savo vizijų pavidalą tariamai prisitaikydami prie vergų nuotaikų bei norų ir taip valdo juos. Valdžia ir Intelektas kaip virusas išmoko mutuoti ir adaptuotis. Jie valdo iš už gėrio ir blogio ribos, kaip kad virusas balansuoja ant gyvosios ir negyvosios gamtos ribos. Kaip magiškas veidrodis Jie atspindi vergų geismus ir neapykantą, hipnotizuoja juos jų pačių atvaizdu, valdo juos jų pačių jausmais, seka ir kontroliuoja juos jų pačių žvilgsniu. Ir Nietzsche suprastų, kad kelias anapus gėrio ir blogio
buvo daug paprastesnis, negu jam atrodė. Todėl, pasivaikščiojęs po mūsų pasaulį ir pasigrožėjęs juo, ūsuotasis galvočius, fatališko gyvenimo entuziastas, šokdamas sugrįžtų į savo – turisto – viešbučio kambarį ir nedelsdamas nusišautų.“

„Būsiu nelankstus kaip sena surūdijus vinis ir geriau nulūšiu, negu klusniai vykdysiu tai, ką man liepia didysis pasaulio Arbiter, kurio šlykštaus žvilgsnio neįmanoma atremti, nes jis neturi akių.“ 

„Aš rasistas. Aš niekinu žmonių rasę.“