JUSTAS JASĖNAS. PRIE PAMINKLŲ IR VARDŲ, BET GREIČIAUSIAI BUS – UŽ JŲ…
JUSTAS JASĖNAS
Prie paminklų ir vardų, bet greičiausiai bus – už jų…
Užgožta Agrastų vardu
Panerių memoriale
Saulės spindulys rasotoj žolėj
Ūkia traukiniai iš tolybių
Vienišas paukštis kantriai cypsi
Bebalsių balsais
Išturėk atminty
Ievos žiedo atplaišą
Vėjo oru į tave genamą
Prie Daukanto paminklo Papilėje
Duria žemėn pirštu
Atverstą knygą įrėmęs skvernan
Miestelio aikštėj virš kalvų galvų ir Ventos
Dar vis pamoko
Ar beišmoksime ką
Blaškausi Papilėje lietui pliaupiant
Milošo pakelės šunytis be vietos
Muziejininkė kuria krosnį
Ar užsuks Daukantas pasišildyt
Režisieriaus gimtadieniui
Scenos viduryje
Aikštės pakrašty
Įsitaiso Maestro
Nežinia ką galvoja
O galvoja ir stebi tikrai
Varna ant galvos poilsiauja
Vaikas ropščias ant kelių
Senolis žemę lazda badinėja
Kartais atremia dviratį kas
Pėsčiųjų keliai susikerta čia
Plaukia minios su reikalais
Ir be reikalų
O vis tiek gūžias
Su baimėm nelaimėm reformom visom
Retas teužmeta akį ar stiebias aukštyn
Mąsto Miltinis ir koją ant kojos
Užmetęs visokių velnių prisvajoja
Nesurištos rankos laisvai kadaruoja
Jis išdidžiai pasitempia
Įtempta sąmonė sukasi ratais
Eikit sau pagaliau kuo toliau
Jau seniai jus matau ir žinau
Bei ruošiuos pastatyti naują spektaklį
Prie Juliaus Janonio paminklo Biržuose
Janonis rengias iš aikštės pakilti
Atšiaurūs vėjai apdarą nuo kūno plėšia
Kas šitaip kelia jį aukštyn
Ar vėjai galynėjasi ar mintys
Grumias ir užtveria kelius
Greičiau virš žemiškų vargų
Ir virš politikų visų
Skaudžiau už kraujo lašą
Už tuos pačius neištartus žodžius
Į postamentą šluota atremta
Sušluos nukritusius rudens lapus
Gal ir paminklą sumanys sykiu nušluoti
Gyvų valia visaip išmano
Su mirusiais atsiskaityti
Ir kaip drįsai šiandien tai pamatyti
Geriau jau būtų buvę nematyti
Tai ką gi su tavim daryti – pamatei
Atmintyje tatai laikyk
Ir niekam niekam šito nesakyk
Vabalninko miestelyje
Skurdus miestelio centras
Nusigyvenę nugyventi pakraščiai
Mačernio nebeskaito Monsinjoras
Netūpčioja Strielkūnas svečiuose ir neberūko
Paryžiaus gatvėje sugriuvo eifeliai
Senutės tykiai išslenka iš parduotuvės
Aikštė be atlaidų vainikų ir saldainių
Nėra merginos kurią dievas
Nors vienai nakčiai perkeltų į savo dangų
Klebonas nudobti bando devyngalvę hidrą
Ir žodžiais ir jėga
Šitoj valstybėj telkia naują sukilimą
Prieš visą gatvę ir jos vardą
Einu prakeikta gatvele matau lange
Senolė badinėja šakute apytuštėj lėkštėj
Vaikeli gal reikia kojinių
Juk ir šiais metais bus žiema
Ir nežinau ką pasakyt
Ką jai padėti prie lėkštės
Ak Vabala bala tavi smilkiniai
Salomėja tavo vardo neapginsiu
Kojom jau šilta nebeužmiršiu
Į Žolinės aikštę sugrįžti nenoriu
Prie Juozo Balčikonio paminklo Panevėžyje
I
Ant kranto besėdįs Balčikonis
Nei duonos nei žuvies
Jokio bičiuliško raginimo
Ir įkyrių kupiškėniškų prošymų
Eikit šen pusryčių
Vėjo šiurenami
Žodyno puslapiai ant suvargusių kelių
II
Ta katedra iš žodžių
Jon kopdamas kasdien tari
Ištardamas aukščiau lyg pakylėji
Kad taip išliktų
Zietela Rodūnia ir Bistryčia
Labiau sutvirtinti reikėtų
Iš Subatės Naugardo Krėvos
Geriau įsižiūrėt į Punską ir Seinus
Lizdų neapleisti
Plačiausi salynai
Menko ir traukės
Lietuviškai ištarė
Po metų kitų jau nieko visai nesuprato
III
Žiūrėjai akylai į vertimus
Ne vien Vertimuose verstus
Tai pasakyki man
Kaip žmonės kaime sako
Kad ta kalba gyvai skambėtų
Ilgai dar abejoji akini lengvai nepasiduoti
Gludinti gludinti
Iki kol
IV
Lesiojo rinko ir užrašė
Kad tik nuošalyje kuris nepasiliktų
Alkanas alkanas Balčikonis
Aukštaitiškai tariu
Dar klausosi susitariam
Su žodžiais žaidžiu
Ir pasižiūriu kur nukeliauja
Kur stabteli
Nuvargsta ar praturtėja
Kuris iš ištartų
Sugrįš pas mane žodingesnis
V
Sujungti Lietuvą žodyne
Sudėti ją iš begalės kortelių
Tie žodžiai senesni už Kernavę Trakus ir Vilnių
Jie tvirtesni ir už tvoras pasienyje
Jie ilgesni už kelią kaiman
Už kelią tris sostines tąsyk sujungusį
Pavargo pusiau gulom
Žodyną vartė
Gal juo ir nakčiai užsiklos
O gal skaitys iš naujo mums priminti
Gyvi kol kalbamės
Sujunkim Lietuvą sakau
Sujunkim kol jungtis ji dar nepamiršo
Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba 
