Kauko laiptai

Ši rinktinė iš dalies tęsia poetės dažnai nagrinėtas temas – papildo Annos gyvenimo, emigracijos pasakojimą, prisiminimus apie žydiškąjį Vilnių, jos šeimą ir draugus; išryškėja ir naujų temų: senatvės, sparčiai besikeičiančio šiuolaikinio pasaulio – ypač įdomūs Annos žodžiais tapyti Rusijos ir
Skaityti plačiau>>>
Šiame romane pasakojama apie 1964–1972 metus Lietuvoje, ganėtinai ryškiai atskleidžiami to meto gyvenimo ypatumai, ideologinių lozungų ir kasdienės realybės priešprieša.
Skaityti plačiau>>>
„Rasos poezija kaip teatras kalba skaitytojui, metaforos vaidina skaitytojui, o šamanistiški tekstai tiesiog užburia skaitytoją savo originaliu pateikimu ir lietuvių poezijoje gana reta egzotika“, – Vainius Bakas.
Skaityti plačiau>>>
„Miego užrašai“ – tai eilėraščiai, kuriuose subtiliai ieškoma savęs, lyg svyruojant tarp tylos ir garso, nuodėmingumo ir tyrumo, geismo ir mirties, iliuzijos ir tiesos.
Skaityti plačiau>>>
Netuščiažodžiaujantis ir kartkartėmis (auto)ironiškas Vidmanto Elmiškio eilėraščių subjektas paniręs į apmąstymus apie gyvenimo laikinumą, netvarumą, suvokia neišvengiamą baigtį. Nors pasaulis vis dar regimas kaip įvairialypis, gali būti, kad jis nėra tikras, lyg gegužės sniegas, tačiau tai nereiškia, kad kalbantysis pasiduoda
Skaityti plačiau>>>
Ritmingai alsuojanti, vadinasi, gyva „Miesto šventės“ proza supinta iš subtiliausių jausenų, santūraus, veikiau tik numanomo dramatizmo ir itin tikslių detalių.
Skaityti plačiau>>>
Dovilė Zelčiūtė skaitytojui pažįstama kaip išpažintinės poezijos kūrėja, tačiau naujajame rinkinyje „Šokiai Vilniaus gatvėje“ poetė prabyla dar autentiškesniu, nei jai įprasta, balsu; atsiskleidžia ir puikus poetės (auto)ironijos pojūtis.
Skaityti plačiau>>>
Satyriko, prozininko, vertėjo Jurgio Gimberio (1938–2018) aforizmų, publicistinio pobūdžio apmąstymų bei miniatiūrų rinkinys „Šakėm ant vandens“ kupinas šmaikščių sąmojų, ironijos ir autoironijos.
Skaityti plačiau>>>
Trumpuose egzistenciniuose eilėraščiuose poetė, iš dalies stebėdama bei fiksuodama pasaulį ir žmones, reflektuoja būtį ir save joje. Tai tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2020 Kaune metu išleista pirmoji poezijos knyga.
Skaityti plačiau>>>
Kas vis dėlto patraukia ir žavi skaitytoją Giorgio Lobžanidzės eilėraščiuose? Jei atramos tašku pasirinktume pastebėjimą, kad poeziją priimta laikyti sielos išpažintimi, tai šio autoriaus asmenyje turime vyrą, kuris pasakoja savo sielos istoriją su nepakeliamu skausmu ir pavydėtinu nuoširdumu.
Skaityti plačiau>>>
Pirmasis Elenos Dereškevičienės eilėraščių rinkinys „Lietaus atspalviai“, skirtas Magdeburgo teisių Vištyčio miesteliui 450-ųjų metų suteikimo sukakčiai paminėti.
Skaityti plačiau>>>
Šioje poezijos knygoje skaitytojas atras daugybę aliuzijų tiek ir į Vakarų, tiek ir į Rytų kultūrinius kontekstus. Leidinį puošia pačios autorės grafikos darbai. 
Skaityti plačiau>>>
Mindaugo Švėgždos eilėraščių rinkinys „Geltona ornamentika“ pasižymi netikėtu reljefišku religijovaizdžiu, kultūrinių ir literatūrinių klodų slinktimi, liūdna ar kandžia egzistencijos plačiąja prasme ironija, susipinančiais su jau pavadinime nurodytu geltonos spalvos motyvu.
Skaityti plačiau>>>
Tomo Vyšniausko eilėraščių rinkinyje bandoma sugretinti Kūrėjo ir žmogaus (kaip meistro) tvarinių pasaulius. Gyvastis (kaip takoskyra) blunka, nykstant ribai tarp tikrovės ir iliuzijos, fantazijos ir logikos.
Skaityti plačiau>>>
Rimas Užgiris – gyvas paradoksas. Gimęs Kolorado valstijoje, užaugęs netoli Niujorko, jis rašo angliškai, turi aiškią vietą JAV literatūriniame gyvenime ir vis dėlto neabejotinai yra lietuvių poetas.
Skaityti plačiau>>>