Kauko laiptai

Ši rinktinė iš dalies tęsia poetės dažnai nagrinėtas temas – papildo Annos gyvenimo, emigracijos pasakojimą, prisiminimus apie žydiškąjį Vilnių, jos šeimą ir draugus; išryškėja ir naujų temų: senatvės, sparčiai besikeičiančio šiuolaikinio pasaulio – ypač įdomūs Annos žodžiais tapyti Rusijos ir

„Rasos poezija kaip teatras kalba skaitytojui, metaforos vaidina skaitytojui, o šamanistiški tekstai tiesiog užburia skaitytoją savo originaliu pateikimu ir lietuvių poezijoje gana reta egzotika“, – Vainius Bakas.

Netuščiažodžiaujantis ir kartkartėmis (auto)ironiškas Vidmanto Elmiškio eilėraščių subjektas paniręs į apmąstymus apie gyvenimo laikinumą, netvarumą, suvokia neišvengiamą baigtį. Nors pasaulis vis dar regimas kaip įvairialypis, gali būti, kad jis nėra tikras, lyg gegužės sniegas, tačiau tai nereiškia, kad kalbantysis pasiduoda

Dovilė Zelčiūtė skaitytojui pažįstama kaip išpažintinės poezijos kūrėja, tačiau naujajame rinkinyje „Šokiai Vilniaus gatvėje“ poetė prabyla dar autentiškesniu, nei jai įprasta, balsu; atsiskleidžia ir puikus poetės (auto)ironijos pojūtis.

Trumpuose egzistenciniuose eilėraščiuose poetė, iš dalies stebėdama bei fiksuodama pasaulį ir žmones, reflektuoja būtį ir save joje. Tai tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2020 Kaune metu išleista pirmoji poezijos knyga.

Pirmasis Elenos Dereškevičienės eilėraščių rinkinys „Lietaus atspalviai“, skirtas Magdeburgo teisių Vištyčio miesteliui 450-ųjų metų suteikimo sukakčiai paminėti.

Mindaugo Švėgždos eilėraščių rinkinys „Geltona ornamentika“ pasižymi netikėtu reljefišku religijovaizdžiu, kultūrinių ir literatūrinių klodų slinktimi, liūdna ar kandžia egzistencijos plačiąja prasme ironija, susipinančiais su jau pavadinime nurodytu geltonos spalvos motyvu.

Rimas Užgiris – gyvas paradoksas. Gimęs Kolorado valstijoje, užaugęs netoli Niujorko, jis rašo angliškai, turi aiškią vietą JAV literatūriniame gyvenime ir vis dėlto neabejotinai yra lietuvių poetas.