Kauko laiptai

Ironija ir groteskas, lyrika ir autentiški susitikimai su lietuvių rašytojais, žūtbūtinis užsispyrimas, minant valdininkų slenksčius ir važiuojant biurokratijos mašina, įtraukia skaitantįjį kaip deginanti akistata, kaip dokumentika. Tekstuose kalbėdama apie muziejininkystės kasdienybę, A. Ruseckaitė nenusileidžia iki savigailos ar asmeniškumų, sunerdama spalvingą
Skaityti plačiau>>>
Debiutinėje Lino Umbraso knygoje perteikiama gyvenimo lakinumo ir netvarumo pajauta, susipynusi su eilėraščių subjektui svarbiais gyvenimo įvykiais – vaikyste, tėvyste, žmogiškosios vienatvės temomis, poeto tapatybės klausimais, subtiliomis nuorodomis į klimato kaitą. Eilėraščių gyvenimo tėkmę iliustruoja fotografijų motyvai, visa naikinanti, bet
Skaityti plačiau>>>
„Iš gervių“ – antrasis Ievos Rudžianskaitės eilėraščių rinkinys. Knygos leitmotyvas – gervė, kurios simbolis svarbus Vakarų ir Rytų kultūrose, išreiškia transformaciją, perėjimą iš vienos dimensijos į kitą bei parodo, kad net kasdienė tikrovė nėra lengvai paaiškinama.
Skaityti plačiau>>>
Švelnioje, skaidraus liūdesio kupinoje Romos Petrušytės (1947–1977) lyrikoje skaitytojas atras glaudų ryšį tarp žmogaus ir gamtos, besikeičiančius metų laikus, atspindinčius vidines lyrinio „aš“ būsenas – ilgesį, nerimą, džiugesį.
Skaityti plačiau>>>
Naujojoje Erikos Drungytės poezijos knygoje „Kalnas ir miestas“ skaitytojai atras Vakarų ir Rytų kultūrų dermę. Šioje poezijoje nėra nieko nereikalinga, viskas tarpusavyje susipynę, susiraizgę, „viskas ir viskas yra apvalu, ir viena iš kita išnyra be galo, be krašto“.
Skaityti plačiau>>>
Eilėraščiuose jaukiai iliustruojamos laikinumo pajautos, jaučiamas autentiškas ryšys su savimi ir aplinkiniu pasauliu.
Skaityti plačiau>>>
Ši rinktinė iš dalies tęsia poetės dažnai nagrinėtas temas – papildo Annos gyvenimo, emigracijos pasakojimą, prisiminimus apie žydiškąjį Vilnių, jos šeimą ir draugus; išryškėja ir naujų temų: senatvės, sparčiai besikeičiančio šiuolaikinio pasaulio – ypač įdomūs Annos žodžiais tapyti Rusijos ir
Skaityti plačiau>>>
Šiame romane pasakojama apie 1964–1972 metus Lietuvoje, ganėtinai ryškiai atskleidžiami to meto gyvenimo ypatumai, ideologinių lozungų ir kasdienės realybės priešprieša.
Skaityti plačiau>>>
„Rasos poezija kaip teatras kalba skaitytojui, metaforos vaidina skaitytojui, o šamanistiški tekstai tiesiog užburia skaitytoją savo originaliu pateikimu ir lietuvių poezijoje gana reta egzotika“, – Vainius Bakas.
Skaityti plačiau>>>
„Miego užrašai“ – tai eilėraščiai, kuriuose subtiliai ieškoma savęs, lyg svyruojant tarp tylos ir garso, nuodėmingumo ir tyrumo, geismo ir mirties, iliuzijos ir tiesos.
Skaityti plačiau>>>
Netuščiažodžiaujantis ir kartkartėmis (auto)ironiškas Vidmanto Elmiškio eilėraščių subjektas paniręs į apmąstymus apie gyvenimo laikinumą, netvarumą, suvokia neišvengiamą baigtį. Nors pasaulis vis dar regimas kaip įvairialypis, gali būti, kad jis nėra tikras, lyg gegužės sniegas, tačiau tai nereiškia, kad kalbantysis pasiduoda
Skaityti plačiau>>>
Ritmingai alsuojanti, vadinasi, gyva „Miesto šventės“ proza supinta iš subtiliausių jausenų, santūraus, veikiau tik numanomo dramatizmo ir itin tikslių detalių.
Skaityti plačiau>>>
Dovilė Zelčiūtė skaitytojui pažįstama kaip išpažintinės poezijos kūrėja, tačiau naujajame rinkinyje „Šokiai Vilniaus gatvėje“ poetė prabyla dar autentiškesniu, nei jai įprasta, balsu; atsiskleidžia ir puikus poetės (auto)ironijos pojūtis.
Skaityti plačiau>>>
Satyriko, prozininko, vertėjo Jurgio Gimberio (1938–2018) aforizmų, publicistinio pobūdžio apmąstymų bei miniatiūrų rinkinys „Šakėm ant vandens“ kupinas šmaikščių sąmojų, ironijos ir autoironijos.
Skaityti plačiau>>>
Trumpuose egzistenciniuose eilėraščiuose poetė, iš dalies stebėdama bei fiksuodama pasaulį ir žmones, reflektuoja būtį ir save joje. Tai tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris-2020 Kaune metu išleista pirmoji poezijos knyga.
Skaityti plačiau>>>