Erika Drungytė. „Kalnas ir miestas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020)

Erika Drungytė. „Kalnas ir miestas“ /eilėraščiai/. Pirmame viršelyje: Saulius Rudzikas „Haiku“ (drobė, aliejus, 60 x 70). Knygos dailininkė Inga Paliokaitė-Zamulskienė

Naujojoje Erikos Drungytės poezijos knygoje „Kalnas ir miestas“ skaitytojai atras Vakarų ir Rytų kultūrų dermę. Dedikacijų gausa bei literatūrinės, filosofinės, mitologinės nuorodos leis susiorientuoti ir nepasiklysti poetiniuose labirintuose. Apie labirintą, beje, užsimenama ne be reikalo – šį įvaizdį poetė pasitelkia pavaizduodama išorinius ir vidinius žmogaus įvykius, koreliuojančius su nesustabdomu pasaulio ritmu, cikliškumu, mirtimi ir atsinaujinimu. Jungdama skirtingus motyvus, autorė primena, kad tikrovė, kurią mes patiriame, yra ne kas kita, kaip prieštaringų išgyvenimų ir potyrių dėlionė: vaikystė ir branda, trauminės patirtys ir išminties skaidrumas, pokalbis su kitu ir su savimi – visa pasirodo lyg įvairiaspalvio pasaulio audinio skiautės. Tad šioje poezijoje nėra nieko nereikalinga, viskas tarpusavyje susipynę, susiraizgę, „viskas ir viskas yra apvalu, ir viena iš kita išnyra be galo, be krašto“.

 

A p i e  k n y g ą  i r  a u t o r ę :

Ieva Rudžianskaitė. „Labirintas ir jo laisvė“ (recenzija) / Kaunorasytojai.lt

Tomas Vyšniauskas. „Žvelgiant nuo lapo briaunos“ / Satenai.lt

 
Knygos leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba
 
 
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *