Kauko laiptai
„Alyvmedžiai“ – vienuoliktoji Vytauto Kazielos poezijos knyga. Autorius tęsia mirties ir meilės, atsisveikinimo, tuštėjimo, vienišėjimo temas.
Skaityti plačiau>>>
Neatsitiktinai Dovilė Zelčiūtė naują savo eilėraščių rinkinį pavadina „Prieglaudos miestai“. Tai akivaizdi aliuzija į Senąjį Testamentą, aiškus pažadas, kad autorės, pripažintos išpažintinės lyrikos (pasižyminčios autoironija ir paradoksais) kūrėjos, knygoje šįkart dominuos dievoieškos tema.
Skaityti plačiau>>>
Minimalios apimties tekstuose autorė apmąsto meilės – dieviškosios ir žmogiškosios – fenomeną, įvairias žmogiškąsias emocijas, jausmus, filosofavimą, kūrybą bei gyvenimo ir mirties žaismą.
Skaityti plačiau>>>
Naujasis Vygando Ostrauskio romanas „...gloria mundi“ yra „Sic transit...“ tęsinys, kita vertus, jį galima skaityti kaip savarankišką kūrinį.
Skaityti plačiau>>>
„π-moll“ – kūrybinę brandą pasiekusio savito kūrėjo balsas, vientisas muzikos komponavimo principais paremtas žmogiškosios būties refleksijos audinys, perteikiamas muzikinėmis faktūromis, kai kiekvienas žodis dirigento-poeto pasvertas ir išjaustas, kai „laikas eina atgal“.
Skaityti plačiau>>>
Pirmoji Giedriaus Alkausko eilėraščių knyga, kurioje labai svarbią vietą užima muzika.
Skaityti plačiau>>>
Pirmajame Karolio Barecko eilėraščių rinkinyje ryškios lyrinio herojaus pastangos susivokti pasaulyje, kuris pasiūlo savo istoriją su visa įmanoma įvairove – geografine, kultūrine, religine, su tuo, ką reikėtų vadinti žmonijos lobynu ir nuokryčiais, su šalia esančia realybe ir Visatos slėpiniais, kuriuos
Skaityti plačiau>>>
Pirmajame savo eilėraščių rinkinyje autorius bando trinti ribas tarp skirtingų laiko ir erdvės dimensijų, tarp kūniškumo ir metafizikos; realybės ir paralelinių pasaulių; individo potyrių ir sociumo energetikos; materijos laužyno ir būties neapčiuopiamumo bei praverti duris į žodžio energetinio lauko plotmę.
Skaityti plačiau>>>
Pirmasis Karolio Baublio, literatūros kritiko ir poeto, eilėraščių rinkinys „Geležinė vėjarodė“ kalba apie žmogiškosios patirties – skaudžios, gaivališkos, fatališkos – skonį. Įtampa tarp gyvenimo ir meno, tarp realios (egzistencinės) ir tekstų (knyginės) išminties tampa struktūrine eilėraščių rinkinio ašimi.
Skaityti plačiau>>>
Penkioliktoji žinoma satyriko ir humoristo Rimanto Kluso knyga. Rinkinyje – ironija ir autoironija, folkloro atspindžiai ir nūdienės detalės, paradoksai ir absurdas – visa, iš ko atpažįstamas autorius. Vis dar sugebantis nenusibosti.
Skaityti plačiau>>>
Naujoje knygoje autorė lieka ištikima sau: asketiška forma, taupus tarmiškas žodis, šviesiai liūdna eilėraščių melodija.
Skaityti plačiau>>>
Irnos Labokės noveletės „Florestano niekučiai“, regis, kuriamos tuo pačiu principu, kuriuo pagrindinis personažas Florestanas kuria savo niekučius. Noveletėse besimezgančios konfliktinės moters ir vyro situacijos, pavartojant skoningą ironiją ar žaismingą autoironiją, baigiasi elegantiška taikos sutartimi, tarsi primenančia, kad be niekučių gyventi
Skaityti plačiau>>>
Vlado Kalvaičio apsakymų rinktinė sudaryta iš rinkiniuose „Volungė“ (2007), „Svečias iš Magadano“ (2008), „Stiklinė aguonų“ (2013), „Balandis ir bandonija“ (2015) spausdintų kūrinių.
Skaityti plačiau>>>
Knygoje „Balta skrybėlaitė“ O. Jautakė šiltai ir nuoširdžiai pasakoja istorijas vaikams – apie bendraamžius Pranuką ir Nerę, jų santykius su gamtos reiškiniais, daiktais ir žmonėmis, seka pasakas apie mėnulį, kuris laikėsi dietos, šimtakojį, pirkusį batus ir netikėtai suradusį draugę, kėdutę,
Skaityti plačiau>>>
Naujame Vygando Ostrauskio romane – Mintautų savivaldybės ir jos aplinkos žmonių aistros: bekompromisė meilė ir karjerizmas, intrigos ir pasitikėjimas fortūna, įspūdingos sėkmės, meilės, sukrėtimų ir pralaimėjimų scenos.
Skaityti plačiau>>>