Vygandas Ostrauskis „…gloria mundi“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018)

Vygandas Ostrauskis „…gloria mundi“ /romanas/

Naujasis Vygando Ostrauskio romanas „…gloria mundi“ yra „Sic transit…“ tęsinys, kita vertus, jį galima skaityti kaip savarankišką kūrinį.

Vaizduojamos Mintautų savivaldybės ir jos aplinkos žmonių aistros: bekompromisė meilė ir karjerizmas, neištikimybė ir intrigos.

(…) Jolita slypėjo Arūno pasąmonėje, todėl jis niekaip negalėjo nurimti – toks chaosas galvoje, kad net minčių kyla, ir ne tik – dar blogiau – maldavimas: Sugrįžk, Jolita, pradėkim vėl viską iš pradžių – žinau, kad tu kito neturi, o ir aš – nieko; atsisakyčiau Rimantės, tuoj. Niekas ji man, tik tau paerzinti. Nebekankinkim vienas kito, sugrįžk ir kada nors pasidžiaugsim įveikę didžiulė krizę. Išsigando tos sumaišties galvoje, išsigando tokio savęs, sugriežė dantimis, suspaudė kumščius, kad net krumpliai pabalo, ir vėl pasidavė neapykantos, pykčio, keršto svaiguliui: Pakasiu tą Klaipėdos šliundrą!.. Žinojo, kad Jolita turi už ką jį niekinti, todėl kaip įmanydamas niekino ją pats: ir mintyse, ir pokalbiuose apie ją.

Įveikęs silpnumo akimirkas, niekad niekam nebūtų prisipažinęs, kad liūdi ir kad būtent liūdesys virsta įsiūčiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *