Nuoširdžiai sveikiname rašytojus ir žurnalistus su jų bendros organizacijos 100-mečiu!
Būtent šiandien, sausio 31-ąją, sukanka 100 metų, kai buvo įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga (nuo 1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga), 1922-1929 m. veikusi Kaune. Sąjungos pagrindinis iniciatorius, steigėjas ir organizatorius bei jos vadovas (iki 1925 m.) buvo J. Tumas-Vaižgantas.
Neginčijamas jo bei kitų to meto spaudos šviesuolių ypatingas vaidmuo, buriant spaudos savanorius bendram darbui, tęsiant dar tautos žadintojų – aušrininkų ir varpininkų pradėtą tautinio sąmoningumo darbą.
Literatai ir žurnalistai susibūrė bendrai veiklai, juk tada didesnė dalis spaudos žmonių vienu metu aktyviai reiškėsi ir publicistinėje veikloje, dirbo įvairiuose leidiniuose ir reiškėsi grožinėje kūryboje. Ši tradicija išsilaikiusi ir iki mūsų dienų – nors abi sąjungos atsiskyrusios, jose nesunkiai rasime daugybę ir žurnalistų, ir tuo pačiu rašytojų.
1922 m. sausio 13 d. įvyko susirinkimas, kuriame buvo kalbama apie būtinybę steigti savo profesinę žurnalistų sąjungą. Visi tam pritarė. Po ilgų ginčų dauguma balsų priimtas organizacijos pavadinimas: „Lietuvių Literatų Draugija“. Į valdybą išrinkti: J. Tumas-Vaižgantas, J. Laurinaitis, A. Klimas. Valdybai buvo pavesta parengti įstatus.
1922 m. sausio 31 d. ir buvo sušauktas pirmasis žurnalistų ir literatų bendrijos steigiamasis susirinkimas. J. Tumas-Vaižgantas pateikė naujos organizacijos įstatus, kurie apėmė labai plačius veiklos barus. 1922 m. kovo mėn. įstatai buvo įteisinti, juos įregistruojant Kauno apskrities viršininko įstaigoje.
Sąjungos tikslas buvo padėti rašytojams ir žurnalistams palaikyti tarpusavio ryšius, keistis nuomonėmis, kelti kvalifikaciją, teikti pagalbą nelaimės atveju, palaikyti ryšius su panašiomis užsienio organizacijomis. Ypatingo aktyvumo sąjunga pasiekė 1924-1925 m. Jau 1924 m. sąjungos narių išaugo iki 43, 1929 m. – iki 71 nario. 1925 m. pirmininku buvo išrinktas dr. Juozas Purickis.