PROZININKUI MEČISLOVUI RAKAUSKUI – 85 (1938 01 01 – 2020 09 17)
Mečislovas Ireniejus Rakauskas. Snieguolės Michelkevičiūtės fotografija
PROZININKUI MEČISLOVUI RAKAUSKUI – 85 (1938 01 01 – 2020 09 17)
Gediminas JANKUS
Naujųjų metų pirmąją dieną prisimename mūsų talentingąjį prozininką Mečislovą Ireniejų Rakauską (literatūrinis slapyvardis – Mečys Rakauskas), kurį būtent dabar ir sveikintume su jo 85-uoju gimtadieniu. Deja, Mečys mus paliko prieš dvejus metus – 2020 m. rugsėjo 17-ąją.
1956–1960 m. jis studijavo Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas), dirbo elektromonteriu „Kauno audinių“ fabrike, vėliau ryšių techniku Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje, bendrovėje „Šilkas“ vyr. energetiku. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1974 m.
Mečys Rakauskas, debiutavęs 1973 m. apsakymų rinkiniu „Pasaulis, iš kurio išaugama“ (Vilnius: Vaga), juo ir vėlesnėmis savo knygomis – apysakomis, apsakymais, romanais – gerokai praplėtė tuometinės prozos problematiką bei stilistiką, drąsiai ir novatoriškai keitė anuomet įsigalėjusią kaimiškosios buities vaizdavimo tradiciją. Miestas ir jo kolizijos pradėjo stumti saldžiai šleikštų kaimiškos-kolūkinės idilijos tematiką ir stilių. Būties gelmiškumas, egzistencinės situacijos, pasąmonės srautas, sapnų atgarsiai, slėpiningumas – tai būtent M. Rakausko prozos išraiškos formos.
Mąslumas, gilinimasis į personažų vidinį gyvenimą, veikėjų psichologinė autentika ir, mano manymu, svarbiausia – nuolat akcentuojamos moralinė pozicija, tikrosios etinės vertybės, blogio pasmerkimas – daugelio pirmųjų M. Rakausko apsakymų bei apysakų motyvai.
Šis rašytojas, dar sovietmečiu savo kūryba gerokai išsiskyręs iš kitų prozininkų, tapo savitu, itin originaliu autoriumi. Gilindamas ir tobulindamas savo stilių, jis intensyviai kūrė ir paskelbus Nepriklausomybę. Psichologinė problematika, refleksijos, personažų savianalizė ypač išryškėjo jo rinkinyje „Gintarinio korio akys“ (apsakymai ir apysaka, Kaunas: Varpas, 1998). Temų bei išraiškos aspektais, šiuos apsakymus galėčiau palyginti nebent su Juozo Apučio proza. Autorius subtiliai kalba apie liūdesį, praradimus, baimę. Kaip ir pas J. Aputį, apsakymuose galima pajusti „metafizinį nerimą“. M. Rakauskas meistriškai užčiuopia realybės bei iliuzijų pasaulio sankirtas.
Egzistencinis nerimas, moralinės vertybės ir jų niveliacija buvo itin ryškios vėlesniuose romanuose – „Tolimo miesto kokteilis“ (Kaunas: Ryto varpas, 2005), „Kitaip nebūtų žemiško gyvenimo. Pirma knyga. Mergelės moterys“ (Kaunas: Lututė, 2008). Rašytojas itin kruopščiai, psichologiškai motyvuotai analizuoja savo personažų atsakomybę, būtas ar nebūtas kaltes, preciziškai išaižo kiekvieną mintį, pastebėjimą. Tokie tekstai tampa skaudžiais atsivėrimais, suvokiant savo kartos praradimus, gyvenimo pilnatvės ilgesį.
Paskutiniame M. Rakausko romane „Juodosios mūzos“, kiek leido spręsti paskelbtos ištraukos, sutinkamas atviras, skausmingas dialogas, keliantis programinius, rašytojui rūpimus ir skaudžius klausimus, išryškinamos moralinės vertybės, kuriomis nūdienos herojai nebetiki, vergystė daiktams, karjerai, pasirinkimo dilema.
„Postmoderno būvis“, kuriame priversti suktis romano personažai, pateikiamas provokuojančiai aštriai, verčiant juos skausmingai rinktis. Svarstoma, ginčijamasi, klausiama apie humaniškąsias vertybes – atjautą, dėmesį, atsparą smurtui ir prievartai. Akivaizdu, kad M. Rakauskas išlieka ištikimas žmogiškumui, kilnumui, nesilenkia tuštybei, kvailumui ar šiurkščiai jėgai. Šis, paskutinis M. Rakausko romanas „Juodosios mūzos“ liko rankraštyje.
Jo apsakymai versti į rusų, latvių, estų, bulgarų, lenkų bei vengrų kalbas ir publikuoti tų užsienio šalių periodikoje, antologijose. Pats Mečys Rakauskas yra vertęs A. Parchomenkos, V. Rasputino, E. Hemingvėjaus, R. Bredberio ir Dž. Selindžerio apsakymus.
Rašytojas buvo pasiekęs nemenkų laimėjimų ir šachmatų žaidimo bare, dalyvaudavo respublikos ir tarptautiniuose turnyruose, kruopščiai analizavo pasaulio didmeistrių žaidimą.
Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba 
