LRS KAUNO SKYRIUI – 50. KAUKAS, PILNAS KULTŪROS KAUNAS IR KNYGŲ LEIDYBA
Su naujamečiu virsmu baigiame savo gan ilgą priminimų-prisiminimų ciklą „Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui – 50“. Skelbėme buvusių LRS Kauno skyriaus vadovų atsiminimus. Skyriaus istorijos bruožai būtini dabar, kol dar yra kam prisiminti ir papasakoti, patikslinti, kol dar yra mūsų būstinėje istorinių dokumentų. Tai reikalinga ne tik Kauno – visos Lietuvos literatūros ir kūrybos panoramai.
Taigi, tęsiame – nenuilstantis Petras Palilionis, ilgiausiai vadovavęs skyriui, 2009-ųjų rudenį nusprendė trauktis. Juk reikėjo rūpintis jo įsteigta Kauno meno kūrėjų asociacija (2000 m.), KMKA premija (2003 m.), laukė daugybė kitų pradėtų darbų. Tad vietoje atsistatydinusio P. Palilionio Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku išrinktas kultūros ir meno savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius, poetas ir žurnalistas Viktoras Rudžianskas.
Imdamasis dar vieno įpareigojimo – vadovauti Kauno rašytojams, V. Rudžianskas iš karto atmetė bet kokį vadinamąjį viešąjį administravimą, jo su kaupu pakako redakcijoje. Rašytojų bendrija – kūrėjus burianti, o ne kokia valdiška institucija, vykdanti įvairias funkcijas – planavimą, organizavimą, vadovavimą, koordinavimą, kontroliavimą, plepeliavimą bei kitokio pobūdžio tralialiavimą ir dar aibę kitokių su kūrybine veikla nesietinų funkcijų. Didelį dėmesį jis skyrė savaitraščio problemoms, kurių buvo gausu. Juk dar redaktorius Algimantas Mikuta susidūrė su rinkos iššūkiais, atsainiu ir įžūliu kultūros biurokratų požiūriu, finansavimo nutraukimu – kultūrą remiantys fondai nerado lėšų, tad 2004 m. sausio mėnesį žurnalas išleido paskutinį numerį. A. Mikuta atsistatydino.
Tada ir kilo sumanymas leisti miesto kultūros ir meno savaitraštį, ir prikalbintas V. Rudžianskas tais pačiais metais pradėjo redaguoti naujai seną leidinį. Savaitraštis gyvavo 12 metų, iki 2016-ųjų. „Nemuno“ periodiškumas diktavo naujas temas – leidinyje atsirado daugiau įvairių renginių, įvykių, naujienų apžvalgų, pristatymų. Tapęs Kauno rašytojų vadovu, V. Rudžianskas vylėsi paskatinti miesto literatus, kitų sričių kūrėjus kuo dažniau bendradarbiauti leidinyje, ir tai jam pavyko. Leidinyje atsirado daugiau įvairių įvykių, analizės, kritikos, apžvalgų, pristatymų, svarbiausia – originalios kūrybos. Redaktoriaus suburta savaitraščio redakcija – Donaldas Kajokas, Valdemaras Kukulas, Andrius Jakučiūnas, Vidmantas Kiaušas, Gražina Viktorija Petrošienė – sugebėjo sukurti savitą literatūros ir kultūros leidinį, paskutiniaisiais metais ėjusį kas dvi savaites.
V. Rudžianskas itin sudėtingu laikotarpiu – 1990-1991 metais redagavo Lietuvos šaulių sąjungos žurnalą „Trimitas“, vėliau vadovavo „Ūkininko patarėjo“ visuomenės skyriui, rašė kultūros temomis. Už pokalbių ir esė knygą „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus“ (apie kunigą ir poetą Ričardą Mikutavičių) kolega 2004 metais pelnė Kauno meno kūrėjų asociacijos ir Vytauto Gedgaudo premijas. O už eilėraščių rinkinį „Nuo do iki do“ 2008 metais Viktoras Rudžianskas paskelbtas „Poezijos pavasario“ laureatu, tapo įvairių literatūrinių premijų laureatu.
V. Rudžianskas svariai prisidėjo ir prie kauniečių literatūrinės Vieno lito premijos finansinio įprasminimo – pradėjęs pirmininkauti, sugebėjo surasti rėmėjų, materialiai svariai prisidėjusių prie tada simbolinio apdovanojimo. Rengdavo literatūros vakarus, naujų knygų pristatymus. Ir bene svarbiausia jo veiklos sritimi tapo knygų leidyba 2010 m. įkurtoje leidykloje „Kauko laiptai“. Ši leidykla – unikali, ji daugiausiai leidžia nežinomus jaunus autorius, leidžia su tam tikra rizika, kuri besąlygiškai pasiteisino – daugelis „Kauko laiptų“ debiutantų toliau sėkmingai kuria, leidžia naujas knygas, tapo įvairių literatūrinių premijų laureatais. Praėjusiais metais V. Rudžianskas apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą.
Žinoma, tokie darbai, rūpesčiai, problemos „Nemune“ – netolygus finansavimas, patalpų išlaikymas (kažkada, dar redaktoriaujant A. Mikutai, tuometinė RS valdyba kraipėsi staipėsi, neatsižvelgė į redaktoriaus primygtinius siūlymus bei Vyriausybės suteiktą galimybę privatizuoti patalpas – esą, redakcijoje tik 3 rašytojų sąjungos nariai, mažuma, ir panašiai, tad mokesčiai už plotą ilgainiui tapo nepakeliama našta). Visus tuos klausimus teko spręsti V. Rudžianskui. Laimė, miesto savivaldybė suteikė redakcijai patalpas, o buvusią redakciją prestižinėje Gedimino gatvėje perėmė Turto bankas. Dvylika metų redagavęs savaitraštį, V. Rudžianskas pasitraukė, ir 2016 m. „Nemuno” žurnalą perėmė poetė Erika Drungytė, drąsiai laužiusi stereotipus, atkūrusi legendinį formatą bei pripildžiusi leidinį moderniu nūdienos turiniu.
2011 metais Kauno skyriaus vadovu buvo išrinktas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, išbuvęs dvi kadencijas – iki 2019-ųjų. Didelę patirtį turintis rašytojas ir kultūros žurnalistas, jau seniai susijęs su rašytojų sąjungos struktūromis: 1977-1986 metais dirbo LRS Grožinės literatūros propagandos biure Kaune, LATGA konsultantu, 1991-1996 metais – žurnalo „Nemunas“ administratoriumi, vienu iš satyros ir humoro laikraščio „Ūpas“ leidėjų.
Iki 2010 metų V. Kiaušas dirbo kartu su V. Rudžiansku savaitraščio „Nemunas“ redakcijoje publicistikos redaktoriumi, buvo skyriaus „Tiltai“ redaktorius. Nuo 2010-ųjų jis buvo Lietuvos kultūrinės spaudos ir interneto portalų bendradarbis, kultūros apžvalgininkas, 2012 metais – Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalo Kamane.lt vyriausiasis redaktorius.
Pradėjęs vadovauti skyriui, Vidmantas Kiaušas ėmėsi svarbių literatūrinių ir tarpdisciplininių projektų. Jis – literatūrinių, istorinių projektų „Kauno rašytojai – miesto visuomenei“, „Įtekstintas Kaunas“, „Kauno rašytojų veidai ir balsai“ sumanytojas bei organizatorius. Šie sumanymai buvo sėkmingai įgyvendinti, sutraukė nemenką klausytojų, poezijos ir prozos mėgėjų būrį, ir, svarbiausia, supažindino su miesto rašytojų kūryba, sumanymais, padėjo parodyti jų kūrybinę „virtuvę”.
Vienas svarbesnių įgyvendintų pirmininko darbų – atskiro internetinio puslapio „Virtuali Kauno rašytojų buveinė“ – kaunorasytojai.lt sukūrimas Lietuvos rašytojų sąjungos interneto svetainėje, socialiniame tinkle Facebook sukurtas LRS Kauno rašytojų skyriaus puslapis (2017 m.). Tarp svarbiausių V. Kiaušo-Elmiškio darbų per visą kadenciją išliko tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ organizavimas Kaune (jis – ilgametis festivalio Kaune kuratorius ir organizatorius), tęstinio projekto „Kauno rašytojai – miesto visuomenei“ vykdymas. Pagal šį projektą buvo nuolat rengiami susitikimai su rašytojais, kūrybos vakarai, jubiliejiniai pagerbimai.
Pirmininkas yra pasidžiaugęs, kad kasmet pasirodo po 40-50 originalių bei vertimų knygų, kurios išleidžiamos lesiojant paramą iš įvairių fondų, padedant situaciją geranoriškai suprantantiems įvairių įstaigų vadovams, kurių, teisybę sakant, mažoka. Štai kodėl Kauno savivaldybės parama buvo itin svarbi. Jo vadovavimo metu, remiant „Iniciatyvoms Kaunui“, išleistos debiutantų knygos: Egidijos Šeputytės „Sekretai ir sekreterai“ („Kauko laiptai”, 2016), Linos Buividavičiūtės „Helsinkio sindromas“ („Kauko laiptai“, 2017).
Deja, tokio tęsinio, kurio tikėjosi pirmininkas ir jo kolegos, nebebuvo. Pasikeitė savivaldybės požiūris ir pozicija. Nebeliko ir dalinio finansavimo knygų leidybai, personalinių stipendijų, finansavimai reikšmingai sumažėjo, ir daugelis naujų paraiškų bei tęstinių projektų liko popieriuje. Įpusėjęs antrą kadenciją, V. Kiaušas ironiškai replikuoja:
„Jaučiu, kaip rašant užkaista skruostai ir kyla kraujospūdis. Gėda, nes, tikėtina, replikos nebūtų, jeigu nuo 2006-ųjų remtas projektas „Kauno rašytojai – miesto visuomenei“ būtų gavęs nors ir kukliausią pritarimą, o ne dailiai įraitytą nulį. Gauni trupinių – tyli, kad stalas neliktų absoliučiai tuščias. Ar tikrai „Kaunas pilnas kultūros“, kyla motyvuotas klausimas. Kai kurie valdininkai leidžia suprasti, kad mūsų kūryba, jos pristatymas miestiečiams – nereikalingas balastas. Ar tikrai? Kas tie paslaptingieji ekspertai, priimantys verdiktą visų kauniečių vardu? Tačiau dirbsime kaip dirbę, organizuosime, širdingai padėkodami pasikviesime bičiulius aktorius, muzikantus, Maironio namuose ir kitur, kur būsime kviečiami ir laukiami, pristatysime naujas knygas, pagerbsime jubiliatus ir literatūrinių premijų laureatus (nemažai turime, gretos vis pasipildo).“
Pagrindinis LRS Kauno skyriaus darbas, vadovaujant V. Kiaušui, buvo, kiek įstengiama, talkinti rašytojams džiaugsmo ir rūpesčių ar net liūdesio akimirkomis, organizuoti „Poezijos pavasario“ laureato pagerbimą, naujų originalių bei vertimų knygų pristatymus skaitytojams. Vidmantas Kiaušas, baigdamas antrąją vadovavimo skyriui kadenciją, sakė: „Besisukdamas organizacinių rūpesčių, įvairių renginių sūkuryje, kiekvieną savaitę matau daug pažįstamų rašytojų, aktorių, fotomenininkų, dailininkų veidų, bendrauju su politikais, valdininkais, verslininkais, kurie privalėtų arba galėtų remti kultūrą, neversdami menininko pasijusti elgeta, kūrybos nusidėjėliu. Kartais susišnekame, sekasi, atsiranda suprantančių, sumanymams pritariančių, remiančių…“
V. Kiaušas-Elmiškis už ryškiausius publicistinius kūrinius apdovanotas LR Kultūros ministerijos premija, šiais metais jis pelnė Kauno miesto kultūros premiją.
Nuo 2019 metų LRS Kauno skyriaus vadovu išrinktas rašytojas Gediminas Jankus.
***
Paskelbėme buvusių LRS Kauno skyriaus vadovų atsiminimus, apie kai kuriuos patys kalbėjome, šnekėjome, esu dėkingas papildžiusiems ar pataisiusiems.
Skyriaus istorijos bruožai būtini dabar, kol dar yra kam prisiminti ir papasakoti, patikslinti, kol dar yra mūsų būstinėje istorinių dokumentų – protokolų, knygų aptarimų, išsamių biografijų ir pan. Reikalingi ne tik Kauno – visos Lietuvos literatūros ir kūrybos panoramai. Be to, gausėja jaunųjų būsimų literatūros mokslininkų, tyrinėtojų, kuriems šie mūsų skelbti apmatai gali tapti pagrindu būsimiems darbams ir studijoms – pavyzdžiui, kaip jaunajam Sauliui Vasiliauskui, parašiusiam mokslinį darbą apie sovietmečio Kauno ir Vilniaus jaunuosius rašytojus (beje, jis rėmėsi ne vieno to meto jaunojo literato autentiškais prisiminimais).
Kūrybingo, sėkmingo naujametinio virsmo visiems kolegoms ir bičiuliams!
Gediminas Jankus
Patikslinimas.
1. Dalinio kauniečių rašytojų knygų leidybos finansavimo Kauno miesto savivaldybė atsisakė, tačiau programa „Iniciatyvos Kaunui“ remia tarptautino festivalio Poezijos pavasaris renginius Kaune, viena iš sąmatos eilučių – poeto/-ės debiuto dalinis finansavimas. Įgyvendinant projektą jau pasirodė šešios pirmosios knygos: Aleksandras Žaltauskas. „Kulniuku dangus pradurtas“, 2021; Kristina Bačiulienė. „Slėpynės“, 2020; Ieva Rudžianskaitė. „Kita“, 2019; Karolis Bareckas. „Skyrybos ženklai“, 2018; Lina Buividavičiūtė. „Helsinkio sindromas“, 2017; Egidija Šeputytė. „Sekretai ir sekreterai“, 2016. Projekto partnerė – leidykla „Kauko laiptai“.
2. LRS Grožinės literatūros propagandos biuro instruktoriumi Kaunui ir Kauno rajonui dirbau 1977-1989 m. (Smalsu, kur įrašyti 1974-1986 metai? Nuo 1974 m. dirbau valstybinėje K. Požėlos spaustuvėje, vežiojau popierių rotacinėms spaudos mašinoms.)
3. „Nemuno“ žurnalo administratoriumi dirbau 1991-1996 m. Tikrai ne nuo 1986-ųjų, kaip rašoma straipsnyje.
4. Kauno menininkų namų profesionalaus meno žinių portalo kamane.lt vyr. redaktoriumi dirbau tik 2012-aisiais.
5. Savarankiška, šiuo metu veikiančią interneto svetainę kaunorasytojai.lt ir Facebook puslapį sukūrė ir, kol dirbo skyriuje, administravo referenė Milda Kiaušaitė. Mano, anuometinio skyriaus pirmininko, iniciatyvos būta, tačiau ne daugiau – sumanymui įgyvendinti reikėjo jauno, IT technologijas išmanančio, imlaus žmogaus.
6. 2019 metais LRS Kauno skyriaus vadovu išrinktas rašytojas Gediminas Jankus ir nauja LRS Kauno skyriaus taryba: Erika Drungytė, Tomas Kavaliauskas, Gvidas Latakas, Ieva Rudžianskaitė, Viktoras Rudžianskas ir Aldona Ruseckaitė.