ALEKSĄ DABULSKĮ PRISIMENANT (1934 04 10 – 2020 08 05)

Prieš dvejus metus netekome vieno talentingiausio Lietuvos poeto, satyriko, žurnalisto, redaktoriaus Alekso DABULSKIO (1934 04 10 – 2020 08 05). Liko atmintyje jo nuoširdumas, dėmesys kolegoms, palaikymas sunkiomis akimirkomis, ir, kas bene svarbiausia – moralinė laikysena, drąsa, nenuolankumas, panieka to meto nomenklatūrai ir valdžios liokajams.
Skaudžios patirties ir dramatiškos lemties Poetas, sugebėjęs savo talentu ir užsispyrimu nugalėti sunkumus ir persekiojimus. Dar visai jaunutis gimnazistas, 1951 m., sovietų KGB buvo suimtas, už antisovietinius eilėraščius nuteistas 25 m. kalėti, kalintas Mordovijos ir Omsko srities lageriuose. 1956 m. grižo į Lietuvą, studijavo Kauno politechnikos institute, 1964 m. jį baigė, įgydamas statybos inžinieriaus specialybę. Inžinieriumi dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Kauno statybos treste.
1972–1975 m. ir 1977–1982 m. žurnalo „Nemunas“ skyriaus vedėjas, stilistas, skyriaus redaktorius. 1983–1989 m. Aleksas dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūros konsultantu, surado ne vieną jauną talentą, paskatino kurti. Buvome šalia – būtent tada keletą kadencijų vadovavau Kauno Jaunųjų rašytojų sekcijai ir Alekso pagalba ir patarimai buvo itin svarbūs.
Eilėraščius pradėjo skelbti nuo 1958 m. Poezijai būdinga žaisminga stilistika, dėmesys tiksliai žodžio vartosenai arba retesnėms, žodžio reikšmėms, ironiška intonacija. Yra parašęs taiklių parodijų, daugybę satyrinių tekstų.
Kadaise į rašytojų satyrikų – „šaipokų“, kuriuos subūrė A. Dabulskis, skaitymus ir kūrybos vakarus net didžiausiose salėse būdavo sunku pakliūti, o įdėmiai įsiklausantys žiūrovai nesunkiai perprasdavo ir ezopiškas mintis. A. Dabulskio įtakoje augo ir brendo Vytauto Eidukaičio, Jurgio Gimberio, Rimanto Kluso, Vidmanto Elmiškio-Kiaušo ir kitų satyrikų talentai.
Žmonos Irenos Dabulskienės rūpesčiu išleista Alekso pomirtinė knyga “Tiek to linksmumo” (Vilnius: Romualdo Norkaus “Santaros” leidykla, 2021), kurioje surinkti neskelbti ir nežinomi Poeto eilėraščiai, kuriuos papildo archyvinės Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko, Vladimiro Beresniovo, Romualdo Norkaus, šeimos archyvo fotografijos, rašytojų Algimanto Mikutos, Vytauto Martinkaus tekstai.
Gediminas Jankus
 
Piotro Romančiko nuotrauka

Vienas komentaras

  • Aleksas Dabulskis (slap. Horacijus Drapakas) (1934-2020), poetas, satyrikas, vertėjas (iš rusų k.), stilistas, redaktorius, leidėjas, tremtinys, statybos inžinierius, Augustino Griciaus premijos laureatas (1990 m.), LATGA-A metų vertėjo nominacijos laureatas (2001 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius (2004 m.), Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno premijos laureatas (2009 m.) už reikšmingą veiklą literatūros srityje, Kauno miesto savivaldybės Santakos II laipsnio garbės ženklas (2014 m.) už nuopelnus Kauno miestui, šešioliktasis Vieno lito premijos laureatas (2015 m.) už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis” (Vilnius: Kauko laiptai, 2014), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2019 m.) už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir Kauno miesto garsinimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *