LITERATŪROLOGUI DR. RAMŪNUI ČIČELIUI – VERTĖJO PRANO DOVALGOS PREMIJA

Ramūnas Čičelis. Lauros Vansevičienės nuotrauka
 
 
LITERATŪROLOGUI DR. RAMŪNUI ČIČELIUI – VERTĖJO PRANO DOVALGOS PREMIJA
 
Literatūrologas, poetas, dr. Ramūnas Čičelis paskelbtas vertėjo iš čekų kalbos, žurnalisto Prano Dovalgos premijos laureatu. Premija jam paskirta už mokslo straipsnį “Prano Dovalgos literatūrinių vertimų recepcija”. 
 
Nuoširdžiai sveikiname kolegą!
 
Lauros Vansevičienės nuotrauka
 
Pranas Dovalga – žurnalistas, publicistas ir vertėjas. Gimė 1911 m. spalio 15 d. Laikiškių k. (Jonavos valsč., Kauno apskr.) Vėliau šeima persikėlė į Pabartonių vienkiemį. 
1925 m., baigęs keturklasę Jonavos vidurinę mokyklą, P. Dovalga įstojo į Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno gimnaziją suaugusiems, kurią baigė 1929 m.
​1929–1930 m. Lietuvos universitete studijavo teisę, 1930–1933 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje – žemės ūkio ekonomiką. Aktyviai dalyvavo akademiniame gyvenime, rašė į spaudą, priklausė jaunalietuvių ir šaulių sąjungoms. 1933 m. išvyko į Čekoslovakiją. Gyveno, dirbo ir studijavo Prahoje, vėliau – Bratislavoje. Lankėsi Vienoje (čia kurį laiką ilgėliau gyveno), Berlyne, Vengrijoje, Lenkijoje. P. Dovalga buvo komunikabilus žmogus, mokėjęs daug kalbų: be gimtosios lietuvių – čekų, slovakų, lenkų, anglų, vokiečių.
​Į lietuvių kalbą išvertė čekų grožinės literatūros kūrinių: Ivano Olbrachto „Plėšikas Nikola Šuhaj“ (1935 m.), Františeko Langerio pjesę „Kupranugaris pro adatos skylutę“ (1935 m., pastatyta Valstybės teatre Kaune 1936 m.), naujosios čekoslovakų literatūros antologiją „Besišypsanti mergaitė“ (1936 m.), Karelo Čapeko „Karas su salamandromis“ (1937 m.), Josefo Koptos „Trečia kuopa“ (4 dalys, 1937 m.).
​Čekoslovakijoje palaikė ryšius su aukščiausiąja šalies vadovybe (Prezidento ir kitomis institucijomis). Bendradarbiavo Lietuvos ir čekoslovakų periodinėje spaudoje. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais. Daug rašė įvairiais klausimais: istorijos, savivaldybių, meno, literatūros, žemės ūkio, etikos ir kitais. Taip pat nemažai straipsnių pateikė Lietuvos spaudoje apie Čekoslovakijos istoriją, valstybės veikėjus, šios šalies kultūrą, švietimą, literatūrą, žemės ūkį, teatrą ir kt. Jo tekstai pasirodydavo ir Čekoslovakijos spaudoje, yra kalbėjęs per radiją apie Lietuvą.
​Vertingiausia žurnalistinio palikimo dalis – kelios dešimtys straipsnių, išspausdintų laikraštyje „XX amžius“, apie įvykius Čekoslovakijoje 1938–1939 m. prieš ir po Miuncheno susitarimo. Tuo metu P. Dovalga buvo oficialus šio dienraščio korespondentas užsienyje.
​Faktas, kad P. Dovalga turėjo Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos išduotą pažymėjimą, parodo, jog jis dirbo šioje įstaigoje arba turėjo pasitikėjimą. 1938 m. rudenį Hrado (prezidentūros) pavedimu Slovakijoje jis atliko sociologinę apklausą. Tuo metu Slovakijos parlamentas sprendė šalies autonomijos klausimą būnant federacijoje su Čekija. Diplomatai aukštai įvertino P. Dovalgos atliktos apklausos rezultatus.
 
Vokietijos reichui okupavus Čekoslovakiją, 1939 m. kovo 15 d. gestapo suimtas, kalintas. 1941 m. lapkričio 17 d. sušaudytas Prahoje. Palaikai buvo sudeginti.
 
Siekdama įprasminti kraštiečio atminimą, Jonavos rajono savivaldybė įsteigė P. Dovalgos premiją, kurią šiemet ir pelnė literatūrologas dr .Ramūnas Čičelis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *