TREČIASIS PASAULIO LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS. UŽ GALIMYBĘ SUSIBURTI LIETUVOJE

 

TREČIASIS PASAULIO LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS. UŽ GALIMYBĘ SUSIBURTI LIETUVOJE

 

Dalia Poškienė

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė,
Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities valdybos narė

Birželio 3 – 6 dienomis Vilniuje vyko trečiasis Pasaulio lietuvių rašytojų
suvažiavimas.

Pirmasis diasporos rašytojų suvažiavimas vyko minint Pasaulio lietuvių metus,
2019 m. gegužės 5 – 7 dienomis. Sąskrydžio dalyviai nutarė susirinkti kas trejus metus. 
Antrasis suvažiavimas surengtas 2022 m. birželio 28 – 30 d. Išleistas almanachas Egzodika II , kuris pristatė įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių ir lietuvių kilmės
rašytojų kūrybą.

Šiame, trečiajame suvažiavime dalyvavo 33 lietuvių išeivijos rašytojai iš 15 pasaulio šalių.

Pirmąją suvažiavimo dieną Lietuvos rašytojų sąjungoje vyko knygos albumo „Zanussi. Per daiktus“ pristatymas, susitikimas su lenkų režisieriumi Krzystofu Zanussi, kitais kūrėjais.

Oficialus suvažiavimo atidarymas vyko Lietuvos Prezidento rūmų Baltojoje salėje. Jis skirtas pirmajam lietuviškam mėnraščiui „Aušra“: „Aušros atgimimas“. Atidarymo šventėje sveikinimo žodžius ir pirmųjų suvažiavimų istoriją apžvelgė Lietuvių literatūros ir
tautosakos instituto direktorė prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Jaudinančiai apie lietuvių išeivių vaidmenį Lietuvos istorijoje kalbėjo J.E. prezidento vyriausioji patarėja, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė. Prisiminė ir priminė apie 1988 metais čia, tuometiniuose Menininkų rūmuose vykusį susitikimą su žymia mokslininke Marija Gimbutiene, atvykusia iš JAV. P. J. Karpavičienė pasidalijo ir „Aušros“ atgimimo ištakomis, apie surastą pirmąjį egzempliorių ir sklaidą. Tai buvo laikotarpis, kai lietuviai, knygnešiai, net ir gyvybe rizikuodami, nešė ir platino lietuvišką žodį. Apie Lietuvos istorijos ieškotojus, skleidėjus, „Aušros“, Jono Basanavičiaus ir Simono Daukanto palikimą kalbėjo Ilinojaus universiteto prof. Giedrius Subačius.

J.E. Prezidentas G. Nausėda, prof. Giedrius Subačius, prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė, dr. Jolanta Karpavičienė suvažiavimo atidaryme LR Prezidentūroje. 

 

Ypatingą įspūdį suvažiavimo dalyviams paliko J.E. Prezidento Gitano Nausėdos 
apsilankymas, sveikinimas ir priminimas apie „Aušros“ rinkinio reikšmę, apie pirmojo
laikraščio „Aušra“ redaktoriaus J. Basanavičiaus indėlį į lietuvių kalbos puoselėjimą.
Suvažiavimo dalyvių vardu prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė Prezidentui įteikė Pasaulio lietuvių rašytojų almanachą „Egzodika III“.

Vėliau suvažiavimo dalyviai svetingai pasitikti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Vileišių rūmuose laukė išskirtinis reginys – interaktyvi ekspozicija „Čiurlionis ir jo amžininkai Pirmojoje lietuvių dailės parodoje“. Pirmoji lietuvių dailės paroda atidaryta
1906–1907 metų sandūroje. Ekspozicijos pristatomas vaizdo projekcijas lydėjo teatro
„Arbatvakaris“ aktorių Eglės Tulevičiūtės ir Kristijono Sipario, įkūnijusių Sofijos
Gimbutaitės ir Antano Žmuidzinavičiaus personažai. (Spektaklį mecenavo Jūratės Caspersen ir Jes Caspersen fondas).

Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje

 

Antrosios dienos suvažiavimo programoje vyko susitikimas su Lietuvių literatūros
ir tautosakos instituto dr. Gintare Bernotiene, kuri paskaitoje „Kūrybiškiausių metų knygų
atrankos kriterijai“ kalbėjo ne tik apie komisijos darbo specifiką, knygų tendencijas, bet ir
ypatingą rašytojų vaidmenį.

Trečiąją suvažiavimo dieną suvažiavimo dalyviai susitiko su poetu, filosofu Liutauru Degėsiu. Pakerėjo ne vieną jo tema „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ – apie skaitymą
kaip savęs pažinimą ir supratimą, apie skaitymo ir rašymo skatinimą.

Pasaulio lietuvių rašytojų kūrybos skaitymai ir almanacho „Egzodika III“ pristatymai vyko Lietuvos rašytojų sąjungoje. Šiuos vakarus vedė LRS pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, LLTI direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė- Linartienė ir doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.

Ketvirtąją suvažiavimo dieną svečiai būrėsi Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Pristatyta išeivijos rašytojų bibliotekai dovanotų knygų paroda. Baigiamajame
suvažiavimo renginyje apie bendradarbiavimą su išeivija kalbėjo Dokumentinio paveldo
tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė, Lituanistinio skyriaus vyriausioji
tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Daug vertingos informacijos išgirsta apie knygų leidybos
finansavimą, Metų knygos rinkimų akcijas. Apie Lietuvos kultūros tarybos finansuojamus
projektus, galimybes kalbėjo dr. Dainius Vaitiekūnas. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos
Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovas Justinas Vancevičius supažindino su Metų
knygos rinkimų atrankos procesais, pateikė daug naudingos informacijos. Abu prelegentai
sulaukė daugybės klausimų, pastabų.

Suvažiavimų iniciatorė, PLB Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen

 

Rašytojų klube suvažiavimo dalyviai susitiko ir su kultūros leidinių redaktoriais, dalijosi kūrybinio bendradarbiavimo patirtimi, bendravo su leidinio anglų kalba „Vilnius review“ redaktoriumi Sauliumi Vasiliausku.

Įspūdžiais ir įžvalgomis apie tokio tarptautinio suvažiavimo Lietuvoje svarbą
dalijosi rašytoja Jolita Zykutė iš Vokietijos, Milda DeVoe iš JAV, Neringa Ablingytė iš
Jungtinės Karalystės, Lietuvos garbės konsulė Australijoje Eglė Garrick ir kiti.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, dėkodama
suvažiavimo dalyviams, pasiūlė priimti suvažiavimo rezoliucijas, o visuose suvažiavimo
renginiuose dalyvavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje Antanas Vinkus
pakvietė susitikti ne tik per kas trejus metus rengiamuose suvažiavimuose, bet organizuoti
kūrybinę stovyklą Nerijoje.

Šių suvažiavimų iniciatorė PLB Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, už aktyvią kultūrinę-šviečiamąją veiklą Lietuvoje ir Pasaulyje pelniusi aukščiausią Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimą – Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“, apibendrino keturias dienas Vilniuje vykusį III Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą, priminė šio renginio priešistoriję, kai dar 2018 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės 100-metį rengė antrąjį Pasaulio lietuvių dailininkų suvažiavimą.

Tokios idėjos buvo aptariamos ir jos prieš 20 metų įkurtame Knygos klubui Šveicarijoje. Tai, kad gausus būrys iš tolimiausių kraštų susirenka, kad pristato savo kūrybą, skleidžia žinią apie Lietuvą ir lietuvius – tenka dėkoti „Lietuvių fondui“ (JAV) visiems, prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo, ir su tikėjimu reikšti viltį, kad ir Lietuvos institucijos prisidės prie finansavimo, kad ir Lietuvos kūrybinės organizacijos įsijungs į tokią galimybę susiburti visiems Lietuvoje. 

Profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė ir rašytojas Liutautas Degėsys

 

Suvažiavimo renginiuose dalyvavo ir XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė. Ji įteikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Lietuvos rašytojų sąjungai Draugijos, šiais metais mininčios įkūrimo 95-metį, naujausią Metraščio 8 tomą, o p. Jūratei Caspersen, šios Draugijos ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos narei – tautinę juostą „Su Lietuva širdy“.

Nuotraukos – Indrės Pliuškytės-Zalieckienės ir teksto autorės