STAIGMENA IŠ KANADOS: BIRUTĖS PUKELEVIČIŪTĖS REŽISUOTA “MILŽINO PAUNKSMĖ”

Koks simboliškas sutapimas – Kauno rašytojus pasiekė netikėta siunta iš Kanados – išeivijos rašytojos ir teatralės Birutės Pukelevičiūtės (1923 08 12 – 2007 09 21) režisuoto spektaklio “Milžino paunksmė” archyvinė programa ir įrašyta kompaktinė plokštelė, pasiekė būtent per jos mirties 15-ąsias metines. 

Už tokią retą relikviją, muziejinį eksponatą ir mielus žodžius nuoširdžiai dėkojame monrealietei Bronei PINTO, išsaugojusiai Monrealio lietuvių dramos teatro archyvą. Ačiū mūsų kolegai, rašytojui ir skulptoriui Petrui Deltuvai, kuris rūpinosi, kad ši archyvinė medžiaga pasiektų būtent Kauno rašytojus.

 Birutė Pukelevičiūtė visų pirma žinoma kaip viena savičiausių išeivijos poezijos autorių, jos eilėraščių knyga “Metūgės” ryškiai išsiskyrė savo originalumu, laisvamaniškumu ir feministinėmis tendencijomis. Išleido romanus „Aštuoni lapai“, „Rugsėjo šeštadienis“ , „Naujųjų metų istorija“, „Devintas lapas“, apsakymų rinkinį „Marco Polo Lietuvoje“, poemų knygą „Atradimo ruduo“. Parašė eiliuotų pasakų vaikams, straipsnių apie išeivijos teatrą bei literatūros klausimais.

Bet savo kūrybinė veiklą išeivijoje B. Pukelevičiūtė pradėjo nuo scenos. Juk jos, aktorės debiutas įvyko dar prieškario Lietuvoje. Monrealyje ji įkūrė Lietuvių dramos teatrą. 1957 m. inscenizavo ir pastatė Kazio Borutos “Baltaragio malūną”, o po metų režisavo Balio Sruogos trijų veiksmų dramą “Milžino paunksmė”. Sudėtingas, daugiaprasmis veikalas, tačiau spektaklis pranoko visus lūkesčius, tapo išeivijos lietuvių kultūrinio gyvenimo įvykiu. Įsimintini charakteringi vaidmenys, istoriniai kostiumai bei fonas neužgožė svarbiausio leitmotyvo – gėrio siekimo ir blogio gaivalų prapulties. Spektaklyje ji ir vaidino –  sukūrė Jogailos žmonos Sofijos (Sonkos) vaidmenį. 

Šio spektaklio įspūdinga programa – knyga, su išsamiais veiksmų aprašymais, gausiomis nuotraukomis bei spektaklio įrašu kompaktinėje plokštelėje ir pasiekė mus.  

1965 m. B. Pukelevičiūtė persikėlė į JAV, rašė ir leido romanus, tačiau nenutraukė teatrinės veiklos – ruošė ir režisavo pirmąsias lietuviškų vaidinimų plokšteles. 1998 m. grįžo į Lietuvą.