KAUNIEČIŲ RAŠYTOJŲ VIENO LITO LITERATŪRINĖ PREMIJA – RAŠYTOJAI LINAI NAVICKAITEI!
Rašytoja Lina Navickaitė. Mildos Kiaušaitės nuotrauka
KAUNIEČIŲ RAŠYTOJŲ VIENO LITO LITERATŪRINĖ PREMIJA – RAŠYTOJAI LINAI NAVICKAITEI!
Dvidešimt šeštoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už fantazijos siausmą, magijos, mistikos ir realybės sankirtą romane paaugliams ir visai šeimai “Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2024), paskirta rašytojai Linai Navickaitei-Greičiuvienei.
Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai kolegos, kurie yra ir reikliausi skaitytojai bei vertintojai – Gediminas Jankus (pirmininkas), Aldona Ruseckaitė, Erika Drungytė, Dovilė Zelčiūtė, Gvidas Latakas, Tomas Vyšniauskas, Viktoras Rudžianskas, Premijos skyrimą lemia kūrinio meninis lygis, originalumas, reikšmingumas.
Iš tiesų, retas ir stebinantis atvejis mūsų nūdienos literatūroje kaunietės rašytojos Linos Navickaitės – Greičiuvienės solidžios apimties knyga “Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija”. Unikali ne savo apimtimi (per 400 psl.) bet visų pirma netikėtumu ir pribloškiančiu daugiaprasmiškumu, filosofiniu gilumu, beribe fantazija ir išmone.
Tai fantazijos siausmas, nerealios, sapno stilistiką primenančios sudėtingo siužeto linijos, daugybės veikėjų išradingais, kruopščiai parinktais vardais, mistiška atmosfera, pagavūs, kvapą gniaužiantys nuotykiai, nugalint piktąsias jėgas, kurios romane ypatingai išradingai pavaizduotos – blogis kaskart įgauna kitas formas ir pavidalus, veikia žmogų įvairiausiais būdais, paralyžiuoja jo valią, užmigdo sąžinę, skatina pavydą, žiaurumą, veidmainystę ir apgaulę.
Romanas skiriamas visų pirma paaugliams ir visai šeimai, tad nerealių, fantastinių nuotykių ir kelionių per pasakiškas salas istorijos, įsimenantys charakteriai, subtilus pasakojimo stilius sudomins ir vyresnio amžiaus skaitytojus.
Liną Navickaitę pažįstame labiau kaip poetę, išleidusią keletą eilėraščių rinkinių, bet ankstesnės prozos knygelės ir eseistika, manau jau buvo tam tikra meninė paraiška svaresniems kūriniams. Tas brandumas ir gilumas, ryškaus prozininkės talento blyksnis, netikėtai atsivėrusios giluminės, pasąmoninės kūrybinės srovės ženklina naująją autorės knygą.
“Ketvertas su paukščiu” – epinio užmojo pasakojimas apie žmogaus sielos slėpinius, sapnų, nuojautų, mistikos pasaulius, žūtbūtinę gėrio ir pikto kovą, pasirinkimo galimybę. Romanas, be abejo, priklauso maginės fantastikos žanrui, Lietuvoje ne tik menkai težinomam, bet ir labai menkai atstovaujamam grožinėje kūryboje. Tarp kelių mažosios formos kūrinių, išleistų bene prieš dvidešimtmetį, paminėtinos Romualdo Drakšo, Gintauto K. Ivanicko knygelės. Tačiau didesnio dėmesio ir proveržio ši tematika nesusilaukė.
Ir keista. Juk maginė fantastika (angl. fantasy) – viena iš fantastikos (t. y. literatūros, kino, žaidimų, muzikos, dailės ir kt.) atmainų, labai išpopuliarėjusi Vakaruose. Būdingas žanro bruožas – magijos, antgamtinių reiškinių vaizdavimas, priešingai nei mokslinėje fantastikoje – modernių technologijų nebuvimas. Maginė fantastika – tarsi šiais laikais kuriamos pasakos, tik daugeliu atvejų skirtos ne tik vaikams.
Ne tik užsieniuose, bet ir Lietuvoje itin populiarūs garsūs šio žanro kūriniai, visų pirma Dž. Ronaldo Ruelo Tolkino (Tolkien) „Žiedų valdovas“, „Hobitas“, Ursulos K. Le Guin „Žemjūrės burtininkas“, bei kt.
Romanas “Ketvertas su paukščiu”, be abejo, yra unikalus šio žanro kūrinys mūsų literatūroje, jį drąsiai galima lyginti ir su garsiaisiais Dž. R.R. Tolkino, J. K. Rowling romanais. Savo sumanymo užmoju, originaliu perteikimu ir fantazijos siausmu L. Navickaitės knyga drąsiai gali varžytis su žymiausiais šio žanro užsieniečių kūriniais.
Visų pirma, romane labai ryškiai pavaizduotas ir išplėtotas paralelinis pasaulis, akivaizdūs epiniai užmojai, nuolat kalbama apie kovą su antgamtinėmis blogio jėgomis, ir ne tik kalbama, bet ir kovojama tiesiogiai. Romane veikia fantastinės įvairių rūšių būtybės, ypač išradinga autorė, kurdama blogio jėgas. Be to, Lina Navickaitė sugebėjo pagaviai pavaizduoti alternatyvius pasaulius, susieti veiksmą su magija, burtais, praeitimi, tautosaka, mitologija.
Skaitant knygą, neblėsta susidomėjimas, nuotykių gausa ir neįtikėtini personažų viražai užburia, nelieka vietos nuobodžiui ir jausmui, kad tai kažkur girdėta, skaityta ar matyta. Nauja, šviežia, originalu. Ketverių vaikų (su išmoninga papūgėle) žygiai, gelbstint sergančią mergaitę, jų pasiaukojimas, drąsa ir ryžtas ribinėse situacijose negali nežavėti.
Ypač įsimintinos blogio ir prievartos jėgų siautėjimo scenos, žiaurūs kitaminčių persekiojimai, kankinimai ir žudynės. Kaip tai aktualu ir nūdieniška karo Ukrainoje fone, primena rusofašistų okupantų siautėjimą, diktatūrinio režimo įdiegtą aklo paklusnumo ir baimės sistemą.
Vieno lito literatūrinę premiją finansuoja LATGA
Lina Navickaitė-Greičiuvienė – prozininkė, eseistė, poetė.
1989 m. baigė Palemono vidurinę mokyklą, 1996 m. – Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1998 m. dirbo pedagoginį darbą, 1999 m. – korespondente ir stiliste UAB „Kauno žinios“, 2003–2008 m. – leidyklos „Kalendorius“ redaktorė, 2008–2017 m. – kultūros ir meno savaitraščio (vėliau – dvisavaitinio leidinio) „Nemunas“ kalbos redaktorė. Nuo 2018 m. – laisvai samdoma redaktorė.
Nuolatinė literatūros vakarų, edukacijų dalyvė. Publikacijos spausdinamos kultūrinėje spaudoje: „Nemunas“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Naujoji Romuva“, „Kelionė su Bernardinais“, „Bernardinai.lt“ ir kt. Kūrybos (eilėraščių) išversta į portugalų kalbą.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2010 m.
B i b l i o g r a f i j a:
Auksinis miestas: pasaka. – Kaunas: Kalendorius, 2000.
Pražydinti vėją: miniatiūros, eilėraščiai. – Kaunas: Kalendorius, 2007.
Saulėgrįža: romanas. – Kaunas: Nemunas, 2009.
Visa tiesa apie Vėją: pasaka. – Kaunas: Kauko laiptai, 2013.
Namų DNR: esė. – Kaunas: Kauko laiptai, 2014.
Po mirksnio atspėčiau: eilėraščiai. – Kaunas: Kauko laiptai, 2018.
Ketvertas su paukščiu: naujoji ir senoji salų istorija: romanas. – Kaunas: Kauko laiptai, 2024.
S u d a r ė :
Pro apšviestą langą: Albina Navickaitė ir jos rašytinis palikimas: biografija, prisiminimai, laiškų ištraukos, dedikacijos, filosofiniai straipsniai, esė, vertimas (kartu su V. Jankūnu). – Kaunas – Vilnius, 2016.
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus Vieno lito literatūrinė premija (sumanytojas ir steigėjas buvęs ilgametis LRS Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis), teikiama nuo 1998 m. už praėjusių metų kūrybą. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.
Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai kolegos, kurie yra ir reikliausi skaitytojai bei vertintojai – Gediminas Jankus (pirmininkas), Aldona Ruseckaitė, Erika Drungytė, Dovilė Zelčiūtė, Gvidas Latakas, Tomas Vyšniauskas, Viktoras Rudžianskas.
Linai Navickaitei bus įteikta jau kelerius metus asociacijos LATGA finansuojama premija (šiemet jos dydis – 1000 Eur), skulptoriaus Stasio Žirgulio prizas – autorinis darbas su įkomponuota vieno lito moneta ir iškaltomis poeto Henriko Radausko eilėraščio “Dainos gimimas” pirmomis eilutėmis: “Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,/aš sėdžiu po šakom akacijos baltos” bei laureato diplomas, kurį pasirašo visi Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus Tarybos nariai.
Iškilmingas Vieno lito literatūrinės premijos įteikimas ir laureatės Linos Navickaitės pagerbimas numatomas šių metų pirmąjį ketvirtį.
Ankstesni Vieno lito literatūrinės premijos laureatai:
2024 m. – Ieva Rudžianskaitė už filosofinį gilumą, temų įvairovę, kultūrinių ir filosofinių intertekstų bei asmeninės patirties dermę eilėraščių rinkinyje “Tryliktasis mėnuo” (Kaunas: Kauko laiptai, 2023)
2023 m. – Viktoras Rudžianskas už poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje “Arbata papėdėje” (Kaunas: Kauko laiptai, 2022)
2022 m. – Aida Krilavičienė už literatūrinių ryšių sklaidą, profesionalius vertimus pristatant lietuvių skaitytojui užsienio kūrybą.
2021 m. – Vidmantas Elmiškis už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020).
2020 m. – Enrika Striogaitė už poetinį žvilgsnį ir dėmesingumą atsidūrusiems visuomenės paribiuose eilėraščių rinkinyje „Žmonės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2019).
2019 m. – Dovilė Zelčiūtė už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018).
2018 m. – Gediminas Jankus už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017).
2017 m. – Robertas Keturakis už formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių knygoje „Nakties baltieji debesys“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016).
2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto Angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015).
2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014).
2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas (mažųjų romanų knyga „Peržengti ribą“ (Kaunas: „Kauko laiptai“, 2013).
2013 m. – Gintaras Patackas už eilėraščių rinkinius „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012) („Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“).
2013 m. – Petras Palilionis už nuopelnus ir premijos sumanymą.
2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje „Joju vienas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011).
2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“ (Kaunas: Nemunas, 2010)
2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“ (Kaunas: Nemunas, 2009)
2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“ (Kaunas: Aušra, 2008)
2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“ (Vilnius: Alma littera, 2007)
2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2006)
2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005)
2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai: fragmentų apysaka“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2004)
2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“ (Kaunas: Nemunas, 2003)
Nuo 2003 m. premijos įteikimas persikėlė į kitus metus
2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas” (Vilnius: Vaga, 2002)
2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“ (Vilnius: Alma littera, 2001)
2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“ (Vilnius: Andrena, 2000)
1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ (Kaunas: Santara, 1999)
Vieno lito literatūrinę premiją finansuoja LATGA