POETUI GVIDUI LATAKUI – PRESTIŽINĖ JOTVINGIŲ PREMIJA UŽ POEZIJOS KNYGĄ “SALOS”!

POETUI GVIDUI LATAKUI – PRESTIŽINĖ JOTVINGIŲ PREMIJA UŽ POEZIJOS KNYGĄ “SALOS”!

 

Kultūros ministerija pranešė, kad šiemetinė Jotvingių premija skiriama poetui Gvidui Latakui už savitą šiuolaikinę mitologiją, nepagražintą kalbinę tikrovę, poetinę žaismę ir įtraukiančias literatūrines peripetijas poezijos knygoje „Salos“ (asociacija „Slinktys“, 2022). Jaunojo jotvingio premija įvertinta poetė Birutė Grašytė-Black už labai įtaigų poetinį pasaulį, taupų ir talpų žodį knygoje „Sumokėjau alyvmedžio lapais“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022).

Kandidatūras abiem premijoms gauti vertino Premijų komitetas: Dainius Gintalas, Gintaras Grajauskas, Rūta Lazauskaitė, Kornelijus Platelis, Alvydas Šlepikas, Ieva Toleikytė, Indrė Valantinaitė. Premijų komiteto siūlymai teikiami kultūros ministrui, jis patvirtino teiktas kandidatūras.

Šių metų pavasarį ši Gvido Latako knyga pelnė  Dionizo Poškos literatūrinę premiją bei buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.

Laureatai bus apdovanoti rugsėjo 30 d. Druskininkuose, baigiamajame 34-ojo tarptautinio literatūros festivalio “Poetinis Druskininkų ruduo” vakare.

Jotvingių premija skiriama kasmet už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausią poezijos knygą (skaičiuojant nuo vieno Poetinio Druskininkų rudens festivalio iki kito), Jaunojo jotvingio premija – už geriausią jauno autoriaus (iki 35 metų amžiaus) originaliosios poezijos, verstinės poezijos ar poezijos kritikos knygą, išleistą per pastaruosius dvejus metus (skaičiuojant nuo vieno Poetinio Druskininkų rudens festivalio iki kito).  

Jotvingių premiją 1985-aisiais įsteigė Sigitas Geda. Tais metais premija paskirta poetui Kornelijui Plateliui už eilėraštį „Jotvingių malda šuoliuojant į priešą“. Prasidėjus “Poetiniams Druskininkų rudenims” 1990 metais, Sigitas Geda sutiko savo premiją susieti su festivaliu. Šiemet bus įteikiama jau 39-oji Jotvingių premija ir 26-oji Jaunojo jotvingio premija. 

Pernai Jotvingių premiją pelnė Gintaras Grajauskas, Jaunojo jotvingio – Ramūnas Liutkevičius.  

Nuoširdžiai sveikiname mūsų mielą Bičiulį, aktyvų LRS Kauno skyriaus tarybos narį Gvidą LATAKĄ su prestižiniu apdovanojimu!

Dar jaunas, bet jau visko pas žemaičius prisižiūrėjęs, visko išmokęs ir dabar juos pačius pamokantis (nes pats yra tikrų tikriausias žemaitis ir turi tam teisę), poetas Gvidas Latakas jodinėja ant savo nepailstančio žemaituko, aplanko ne tik gimtąsias vietas, bet ir Kauną ir pakaunę, aplanko visą Lietuvą ir kad jau posmuoja, eiliuoja ir dainuoja taip, kad besiklausant miela ir smagu daros, o kad dar smagiau būtų – akis paganykit į jo paveikslus paveikslėlius medalikėlius abrozdėlius. Pagavūs, didžiule talento žyme ženklinti tie Gvido Latako meniniai darbai, ne menkiau pagavūs ir įtraukiantys jo posmai. Netikėti, trūkčiojantys, paradoksais kalbantys apie mus supantį pasaulį, tikro, nesumeluoto vidinio nerimo pripildyti.

Gvido poetiniai žygiai man primena stebuklines pasakas, iš kurių skreito ir ataidinčių tolimų motyvų jis dėlioja labai įdomią, neįprastą mozaiką. Be abejo, eilėraščių stilistika visų pirma man primena S. Daukanto užrašytas Žemaičių pasakas, tokias pasakas-nepasakas, bet eilėse nesunku pajusti ir Oskaro Milašiaus Lietuviškų pasakų prancūzišką eleganciją ir europinį kontekstą.

Tokių kontekstų, aliuzijų, nuorodų Gvido Latako naujoje poezijos knygoje “Salos” (Vilnius: Slinktys, 2022) daugybė. Savo poetine kūryba man jis iškyla kaip žemaičių-lietuvių pasakos herojus – Saulės vaduotojas, kuriam gali nutikti ir nelabai sėkmingų prietykių. Žvalgosi mūsų poetas, pasistiebęs žemaituko balne nuo Šatrijos kalno, grožisi Lietuvėlės vaizdais, tačiau neapsirikime – mato jis daug plačiau, daug giliau, jis mato širdimi. Sapno stilistika, saviironija, groteskas – tai mėgstamiausios G. Latako priemonės. Autoriaus iliustracijos ir piešiniai – drąsus iššūkis tradiciniam leidiniui, o lyg ir nelogiškos, niekuo tarpusavy nesujijusios mitologemos netikėtai įgauna gilią prasmę. Sapno pasaulis tampa tikrąja realybe ir mūsų Saulės vaduotojas dar ir dar kartą kils į Užburtą kalną, aplankęs ir apdainavęs daugybę nežinomų salų. Kils, kovos. Kol laimės. 

Gediminas Jankus