EDMUNDAS JANUŠAITIS Į ŽALIAKALNIO LOŽĘ PRIĖMĖ PAŠVĘSTUOSIUS

 

Poetas, prozininkas, bardas, šešioliktosios poezijos knygos “Žaliakalnio ložė” autorius Edmundas Janušaitis. 

 

Gediminas Jankus

 

Edmundo Janušaičio paslaptingoji Ložė

 

 

Vienas produktyviausių mūsų rašytojų, kūrybingas nenuorama, stabų ir autoritetų griovėjas, maištininkas Edmundas Janušaitis Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatė savo naują, jau šešioliktąją poezijos knygą “Žaliakalnio ložė”. Kaip visada būna Edmundo kūrybos vakaruose, ir šios sutiktuvės buvo kupinos netikėtumų, energijos, siausmo, skambančių dainų ir eilių skaitymo. Juk E. Janušaitis pagarsėjęs ne tik savo eilių rinkiniais, romanais, bet ir poetinių tekstų muzikiniu atlikimu, jis yra pripažintas Kauno bardas. 

Ir naujosios knygos pristatyme visų pirma Edmundas, pritardamas gitara, sudainavo keletą dainų, o netrukus išsamiai atsakinėjo į vakaro moderatoriaus, poeto ir literatūros kritiko Tomo Vyšniausko netikėtus klausimus, atvėrė naujosios knygos kūrimo aplinkybes, dalinosi ateities planais. 

Edmundui poezija yra egzistencija. Be abejo, metafizinė, susieta su vidine kančia ir nuolatiniu nerimu. “Žaliakalnio ložė” – ribos poezija, ribos tarp esamo ir būsimo, tai Kelio poezija, ir joje šmėkščioja viršūnės. Tačiau labiausiai patraukia nesumeluota tiesa apie kelią į tas viršūnes. Jis vingiuotas, nelengvas, kupinas kančių ir praradimų. Poetas apie tai kalba atvirai, drąsiai ir provokuojančiai. 

“Situacija”, “Fronto angelas”, Vėjų gaudyklė” – tai tik keletas E. Janušaičio poezijos rinkinių pavadinimų. Visuose originalus nerimstančios ir ieškančios dvasios skrydis, darnos paieška. “Žaliakalnio ložė” – vienas netikėčiausių, paslaptingas rinkinys. Kartais apima įspūdis, kad poetas, įsitaisęs nuolatinėje Žaliakalnio teatro ložėje, kaip pastabus ir imlus stebėtojas, įdėmiai seka vyksmą, fiksuoja žmogiškąsias dramas ir komedijas, pasakoja kasdienes gyvenimo istorijas. 

Tačiau vis tik man atrodo, kad tai ne teatro ložė. Tai pašvęstųjų ložė, pašvęstųjų tikrai poezijai ir kūrybai, ložė. Tuomet ir Edmundas Janušaitis šiuo poezijos rinkiniu patvirtina prielaidą, kad jis yra tos paslaptingosios ložės Didysis magistras. Knygos sutiktuvių vakaras tai patvirtino. Tomo Vyšniausko įžvalgų priremtas, Edmundas griebėsi skaityti savo eiles, tačiau vėliau poeto ištikimi bičiuliai, – skulptorius Sigitas Straigis, dailininkas Gintautas Velykis, Aurelijus Varnas, Romaldas Zabulionis bei kiti vis tik buvo atviresni ir šį bei tą papasakojo apie slėpiningąją Žaliakalnio ložę ir jos ritualus. 

Tad galų gale Didžiajam magistrui Edmundui Janušaičiui teko paskelbti, jog susirinkusieji į knygos pristatymą gerbėjai tampa praėjo pirmojo išbandymo ritualą, tampa pašvęstaisiais ir bus priimti į Ložę. Kol kas tik kandidatais.

Ramūno Guigos fotografijos

 

Edmundo Janušaičio poezijos knygos “Žaliakalnio ložė” pristatymas. Sėdi autorius E. Janušaitis, vakaro vedėjas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas. Kalba Gediminas Jankus  

Poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas

Dailininkas Gintautas Velykis, sukūręs viršelius knygai “Žaliakalnio ložė”

Rašytojas, RS Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus

Poetas Edmundas Janušaitis

Žaliakalnio ložės senbuvis Aurelijus Varnas

Rašytojas Romaldas Zabulionis

  Skulptorius Sigitas Straigis       

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *