ATKURTAI XXVII KNYGOS MĖGĖJŲ DRAUGIJAI – 30!

Sigitas Šamborskis, Laimonas Inis, Valdas Kubilius Knygos šventėje Kauno karininkų Ramovėje

 

Dalia Poškienė

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė

 

ATKURTAI XXVII KNYGOS MĖGĖJŲ DRAUGIJAI – 30!

Jubiliejui skirta 29-oji knygos šventė „Laikas gyvena knygose“ 

 

1993 metų birželį Kaune atkurta XXVII knygos mėgėjų draugija. Tuo metu buvusiuose Profsąjungų rūmuose veikė Centrinė Profsąjungų Kauno miesto ir zonos biblioteka, kolekcininkų klubas, kur burdavosi filatelistai, bukinistai, kolekcininkai. Mename bibliofilus Artūrą Šablauską, Julių Tamošiūną, Alfredą Smailį, kunigą Ričardą Mikutavičių, kitus knygius.

Kęstutis Morkūnas, Vidmantas Staniulis ir Ričardas Venckus buvo draugijos atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai. Ilgai šią mintį brandino draugijos patriarchas, atkūrimo iniciatorius Vidmantas Staniulis. Šalia jo susibūrė ir kiti knygų mylėtojai, bendraminčiai. Pradžia buvo bibliotekoje surengta paroda „Sua fata habent libelli“ („Ir knygos turi savo likimą“), kuri pasakojo istoriją, kaip buvo išmetamos ir naikinamos knygos net iš didžiųjų bibliotekų. Bibliofilai žino, kokios paslaptys ir pėdsakai slypi įvairiuose leidiniuose. Pavyzdžiui, vokas su antspaudu ar pašto ženklu gali pasakyti tiek daug apie laikmetį, dailininką, įvykį, tačiau reikia mokėti jį pažinti ir išsaugoti. Tada ir atsirado idėja, kad kas nors turi ginti knygas bei kitus leidinius. Taip 1993 metų birželio 27 dieną pagal prieškario draugijos įstatus buvo parengti nauji dokumentai ir atkurta XXVII knygos mėgėjų draugija Kaune (steigiamasis susirinkimas vyko Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje). Jos iniciatoriai –  bibliofilas Vidmantas Staniulis, Ričardas Venckus, Kęstutis Morkūnas, Dalia Poškienė tęsia pirmtakų darbą. Nuo 1993 metų draugijoje turėjome knygotyrininkų, dailininkų, žurnalistų, istorikų, kolekcininkų, bibliotekų ir leidyklų darbuotojų. Taip pat pradėjome organizuoti geriausiai parengto ir išleisto bibliofilinio leidinio konkursus, tarptautinius ekslibrisų konkursus. Draugijos nariais keturi iš dvidešimties  buvo Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai: Kazys Bizauskas, Mykolas Biržiška, Petras Klimas, Jurgis Šaulys.

Atkurtoji Draugija nuo 1994 metų pradėjo rengti knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Knygos šventės tapo tarptautinėmis. Knygos šventėse – inicijuoti geriausiai parengto ir išleisto bibliofilinio leidinio konkursai – dalyvavo leidyklos, autoriai, bibliotekos. Net keli konkursai skirti LR bibliotekų darbams – “Biblioteka: darbai ir žmonės“. Atkurtoji draugija 2004 metais išleidžia bibbliografine retenybe tapusius Metraščio T. I ir II (1933,1937 m. fotografuotini leidimai) ir parengia trečiąjį tomą. Iki 2022 metų parengti ir išleisti Metraščio IV, V, VI, VII  tomai. Išleista daugiau kaip 40 leidinių, katalogų, paminėtina knyga-albumas “Tautos kuriama Lietuva”, skirta Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui. Organizuoti 5 tarptautiniai ekslibrisų konkursai, šiuo metu vyksta šeštasis – “Istorinės atminties vardai“, juo prisidedame prie istorinės atminties puoselėjimo.

Surengtos parodos iš Draugijos narių, kolekcininkų. Aktyvūs dabar – Ričardas Vainora, Raimundas Kaminskas,  Draugijos nariai yra iš Sankt Peterburgo – ekslibrisistas Stanislovas Gasiūnas, iš Punsko, Lenkijos – Aušros leidyklos vadovas, poetas Sigitas Birgelis. Mūsų talkininkai – Draugijos leidinių redaktorius, rašytojas Laimonas Inis, PLC vadovas Valdas Kubilius, Sigitas Šamborskis, Alvydas Surblys.

Draugijos garbės nariai yra:   Vytautas Kazimieras Jonynas, Henrikas Kebeikis,  Justinas Marcinkevičius, Romualdas Ozolas,  Kazys Varnelis,   Levas Vladimirovas, Beatričė Kleizaitė-Vasaris,  Albinas Vaičiūnas, dr. Gitanas Nausėda, akademikas Romualdas Grigas.

Knygos šventės vedėjas, aktoeius Petras Venslovas

Atkurtajai XXVII knygos mėgėjų draugijai vadovavo pirmininkai: Vytautas Raudeliūnas (1993-1995), Antanas Buračas (1995-1998),  Albinas Vaičiūnas (1998-2001), Birutė Butkevičienė (2001- 2004), Beatričė Kleizaitė Vasaris (2005 – 2006),   Dalia Poškienė. (nuo 2007 m.- iki dabar).

Daug garsių lietuvių kultūrai nusipelniusių žmonių priklausė XXVII knygos mėgėjų draugijai. Dažno jų gyvenimui aprašyti reikėtų atskiros knygos. Po Lietuvos okupacijos ir Antro Pasaulinio karo buvo nublokšti į Jungtines Amerikos Valstijas, sugrįžo  ir neįkainojamą palikimą padovanojo Lietuvai. Atkurtosios Draugijos narių veikla įvertinta padėkomis, apdovanojimais. LR Kultūros    Garbės ženklu “Nešk savo šviesą ir tikėk” įvertinti  Sigitas Šamborskis, Laimonas Inis. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės  medaliu “Tarnaukite Lietuvai” apdovanoti Domas Akstinas, Gediminas Zemlickas, Dalia Poškienė. Vaižganto premijos laureatais  tapo  Perpetua Dumšienė, Alfas Pakėnas.  Gedimino ordiną pelnė Birutė Butkevičienė, Juozas Dingelis. J. Keliuočio literatūrine premija ir  diplomu “Žydinčios vyšnios šakelė”  nominuota  D. Poškienė. Draugijos nariai įvertinti ir Kauno miesto savivaldybės Santakos medaliais, burmistro Jono Vileišio medaliais: tai –  D. Poškienė, L. Inis, P. Dumšienė, A. Surblys, V. Beresniovas. Simono Daukanto premija skirta  istorikui Kęstučiui  Subačiui. Produktyviausi literatūros žmonės – K. Subačius, L. Inis, P. Dumšienė, “Versmės” leidyklos vadovas Petras Jonušas.  Aktyvūs visuomenininkai – dr. Raimundas  Kaminskas, prof. Arimantas Dumčius, parodų rengėjai – Ričardas  Vainora, Alvydas Surblys, dr. Romas Dobrovolskis. 

Minint Draugijos atkūrimo 30-metį, surengta 29-oji Knygos šventė “Laikas gyvena knygose”. Joje pagerbėme iškilius knygos žmones, palikusius šį pasaulį: Romualdą Ozolą, Justiną Marcinkevičių, Henriką Kebeikį, Vidmantą Staniulį, Draugijai vadovavusius Vytautą Raudeliūną, Beatričę Kleizaitę -Vasaris,  savo darbais palikusius plačią brydę knygos ir jos kūrėjų istorijose.  Apie 30-ties metų veiklą bylojo parengta Draugijos narių išleistų knygų paroda, virtuali iliustracijų paroda. Naujausią knygą “Ar paveldimas pilietiškumo genas?” pristatė žurnalistė Perpetua Dumšienė.  Jubiliejinės knygos šventės konferencijoje keli pranešimai skirti pirmojo tautinio lietuvių mėnraščio, ėjusio nuo 1883 metų kovo iki 1886 metų birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje 140-mečiui. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius. Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius. „Aušra“ buvo perleista 1983 metais Čikagoje, JAV, minint jos šimtmetį. Svarbiausias „Aušros“ uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę. Lietuvių literatūros      ir tautosakos instituto Leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis  papasakojo apie “Aušros” kelią nuo pirmųjų leidybos metų,  pristatė unikalius šio leidinio egzempliorius. Svečias padovanojo ir  šiais metais išleistus “Aušros” pirmojo leidimo  leidinius, minėjo J.E. Prezidento Gitano Nausėdos indėlį ir rūpestį, kad šis leidinys pasiektų savivaldybių, mokyklų bibliotekas, muziejus. 

Draugijos leidinių paroda

Sigito Birgelio pranešimą Antroji „Aušra“ „Aušros“ 140-osioms metinėms pristatė ir apie raštijos pradininkus Mažojoje Lietuvoje kalbėjo Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis. Šventėje Pasaulio lietuvių centro vadovas, XXVII KMD narys Valdas Kubilius atvertė PLC parengtą solidžią knygą  „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. Šio  leidinio   iniciatorė – Kristina Giedraitienė,    asociacijos Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė, pasidalijo mintimis apie knygos kelią: Lietuvos ir užsienio archyvuose kelerius metus dirbo 14 Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narių, genealogijos tyrėjų, istorikų. Knygoje publikuojamos nuotraukos, kurios saugojamos Lietuvos archyvuose, muziejuose, signatarų giminių archyvuose. Kai kuri medžiaga, dokumentai publikuojami pirmą kartą. Remiantis archyviniais dokumentais, sudarytos signatarų genealoginės schemos. Daugiau kaip 500 puslapių apimties knygą papildo vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.   

Apie Draugijos leidybinę veiklą, jos kelią istorijos ir kultūrų sankirtose kalbėjo rašytojas, Draugijos leidinių redaktorius Laimonas Inis.

Jubiliejinė šventėje dalyvavo žymus ekslibrisistas, Draugijos narys iš Sankt Peterburgo Stanislovas Gasiūnas,  Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė Jūratė Caspersen, LUMA Vakarų Amerikos skyriaus narė Marija Semaškaitė-Boharevičienė.

Šventę pagerbė ir vardinį žurnalistinį ordiną Draugijos pirmininkei D. Poškienei įteikė Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities pirmininkas Vidas Mačiulis, dalyvavo miesto tarybos narys Gediminas Vasiliauskas.  

Lietuvos karininkų ramovės Kunigaikščių salėje pokalbiai apie knygas, prisiminimai palydėti nuotaikingomis folkloro klubo „Liktužė“ dainomis.

Tikime, kad knyga buvo, yra ir bus kultūros šviesa, o jas kuriantys, saugantys žmonės nepavargs budėję.