Images tagged "meno-darbuotoju-namai"

Noriu kad taip butu musu mieste, aciu uz straipsni

Kaip puiku. Idomu skaityti, aciu 😉

LABAS, LABAS,
KAIP MALONU, KAD KAZ KAS (?) ATSILIEPE!

BET DAR VIS LAUKIU ATSAKYMO IS RASYTOJU SAJUNGOS.

DAR VIS NEZINAU, KUR IR KAIP UZSAKYTI JU LEIDINI.

TAI TIEK SIAM KARTUI.
LAIKYKIMES,
gs

Šaunuolis Gediminas!Labai gili,detali recenzija.Reikėtų ją paviešinti kuriame nors periodiniame leidiny,pvz.Santakoj.Galėčiau patarpininkauti.Sėkmės.Jūratė

Labas vakaras, norėjau paklausti, kiek vyktų? Darome projektą „Kaunas – mano miestas” ir kaip tik kalbame apie B. Sruogą, tačiau negalėtumėme atvykti anksčiau kaip 17.45…Būtų labai naudinga sužinoti tai ko dar nežinome.

Gilią vagą įrėžė Gudaitis lituanistikos bariose.Tebūna lengva gimtoji žemelė

Ypatingos pagarbos vertas žmogus. Jo kūryboje eilėraščiai ir dainos yra viename. Skaitai eilėraštį, girdi daina. Gražu. Esu sukūręs ne vieną dainą jo eilėraščių žodžiais. Mielai pasidalinciau, jei kam būtų įdomu. Jaučiu begalinė pagarba šiam žmogui.

Beveik viskas, bet nuotrauką reikėjo su 9 apdovanojimais ir kokius 3-5 dokumentus apie jo karo ir pokario veiklą. Už kokius kvarabus tiek daug medalių davė? Ir draugų atsiliepimus apie audringus vaišių vakarus. Rusijos internetuose daug apie jį parašo

Mielas Vidmantai,
nu nereikia taip visko imti už gryną pinigą, iškart sėsti ir pripleškinti kupetą eilėraščių – aš gi tik pajuokavau:)
O kalbant rimtai, šaunuolis esi! Nepaisant viso pasaulio cinizmo, netikrų dievų ir apsišaukėlių, tebetiki eilėraščiu ir jo galiomis, puti žarijėles ir mėlyną dūmelį, veri žemuoges ant smilgos, klausaisi kaip koks špokas – ir čirikauji…
Lyg ir nesmulkaus sudėjimo būdamas, moki staigiai pakreipti galvą ir akį, kur reikia nukirsti, kur reikia išvis patylėti…
Tikiu gero rinkinio atsiradimu! Linkiu.

Nieko gero šį kartą.

kai kūrėjas politikuoja –kuo baigiasi ir nesibaigia…

Charmant!

Dėkoju visiems, kurie rūpinasi Mažosios Lietuvos istorija, nes Klaipėdos universiteto istorikai ją nutyli… Kodėl?

Labai patiko, Vidmantai, Jūsų eilėraščiai. Rimti, gilūs ir saviti vidiniai monologai, artimi kiekvienam susimąsčiusiam egzistencijos, būvio, būties, likimo, išlikimo klausimais. Viena geriausių pastarojo meto eilėraščių knyga. Ačiū už ją. Skaitysiu dar ir dar…

Komplimentas recenzijos autoriui Tomui Vyšniauskui, jau kuris laikas maloniai nustebinančiam naujų poezijos knygų kultūringomis apžvalgomis.

Jeigu Jūs skaitėte, KAIP RAŠOTE, monografiją „Monsinjoras Vincentas Dargis“, ten labai aiškiai įrašytos gimimo, įšventinimo, mirimo labai tikslios datos. Ir nereikia remtis laikraščiais!

apgailėtina. nestebina, kad komisijoje trys pagyvenę sovietmečio vyrai.

Čia nevykęs balandžio pirmosios pokštas, šitas nuvalkiotų seksistinių pasisakymų rinkinėlis?

Tai kodėl nesudalyvavot gerbiamasai?
…Jau dabar jaučiamas tamstos potencialas,o malda gimdo viltį,…Bendravau su 2022 konkurso nugalėtoju.
P.s. Neįmanoma kažką įrodyti žmogui kuris žino ką kalba

Žiūriu per langą ir regiu: vėjyje ant laido supasi keršulis su šakele snape. Keršulis vis neša ir neša šakelę po šakelės, kažkur netoliese lizdelį krauna. Taip ir Tu Onyt sunešei iš puikių eilučių poezijos sidabro ir aukso dulkeles. Skaičiau ir širdis džiaugėsi.

Gera recenzija, matyti, kad jos autorius įsigilino į romano tekstą ir kad pats yra gerai susipažinęs su to laikotarpio realijomis.

Nijolė Raižytė (g. 1958), prozininkė, pedagogė, muziejininkė, prizinė vieta (1999 m.) literatūros konkurse „Žalčio karūna“ už novelę „Net rausvai pražydo dilgėlės“, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos padėkos raštas (2006 m.) už muziejinę veiklą Maironio lietuvių literatūros muziejaus įkūrimo 70 m. proga, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos padėkos raštas (2011 m.) už muziejinę veiklą Maironio lietuvių literatūros muziejaus įkūrimo 75 m. sukakties proga, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštas (2016 m.) už ilgametį ir prasmingą darbą Maironio lietuvių literatūros muziejuje tyrinėjant ir kaupiant senąją literatūrą muziejaus įkūrimo 80 m. sukakties proga.

Alis Balbierius (g. 1954), poetas, eseistas, korespondentas, publicistas, redaktorius, fotomenininkas, Zigmo Gėlės premijos laureatas (1987 m.) už eilėraščių rinkinį „Delno irklas“ (Vaga, 1986), savaitraščio „Literatūra ir menas“ premijos laureatas (1995 m.) už straipsnius apie fotografiją, vienuoliktasis Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2013 m.) už poezijos knygą „Skaidrumõs“ (Vilnius: Homo liber, 2011), aštuntasis Maironio premijos laureatas (2020 m.) už poezijos knygą „Ekvilibriumas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019), „Poezijos pavasario“ laureatas (2020 m.) už poezijos knygą „Ekvilibriumas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019).

Laba diena,
O kur gauti pirkti šią knygą?

Vytautas Martinkus (g. 1943), prozininkas, literatūrologas, eseistas, rusų kalbos vertėjas, filosofas, literatūros kritikas, redaktorius, pedagogas, visuomenės veikėjas, inžinierius, LTSR valstybinės premijos laureatas (1985 m.) už romaną „Medžioklė draustinyje” (Vilnius: Vaga, 1983), almanacho „Varpai“ premijos laureatas (1995 m.), Juozo Paukštelio literatūrinės premijos laureatas (1999 m.) už rankraštinį romaną „Simonija” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997), ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžius (2003 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2004 m.), Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos apdovanojimas „LATGA-A Aukso žvaigždė” (2008 m.), trečiasis Liudo Dovydėno premijos laureatas (2010 m.) už istorinį romaną „Žemaičio garlėkys” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2011 m.) už monografiją „Estetinė literatūros gyvybė” (Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010), Lietuvos mokslų akademijos vardinės Vinco Krėvės mokslo premijos laureatas (2012 m.) už darbų ciklą „Vertybinė šiuolaikinės lietuvių prozos samprata” (Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk” (2013 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Padėkos raštas (2013 m.), Jurbarko rajono savivaldybės ženklas „Už nuopelnus Jurbarko karštui” (2013 m.), nominacija Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai (2013 m.) už apysakų dilogiją „Šuns mazgas” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005), romaną „Žemaičio garlėkys” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009) ir kitas knygas, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2014 m.), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2018 m.).

visada. taip pat taikliai į širdį. nenužudančiai taikliai. gydančiai. išklausančiai. pakeliančiai. gerai, kaip gerai, kad išdrįsta atverti nuolankiojo lūpas Tas, Kuris Girdi.

Kur būtų galima įsigyti šią knygą?

Vladas Vaitkevičius (g. 1946), poetas, vertėjas (iš rusų, vokiečių k.), pedagogas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, techninis redaktorius, UAB „Kauno spauda“ prizas (2006 m.) už originalias publikacijas kultūros tema krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštyje „XXI amžius“ („Poezijos pavasaris“, 2006), aštuntasis Vieno lito premijos laureatas (2007 m.) už maironišką tautiškumą poezijos rinktinėje „Šešėly krintančios žvaigždės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2006), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2007 m.) už poezijos rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2006), dvyliktasis Jono Aisčio literatūros premijos laureatas (2015 m.) už eilėraščių rinkinį „Saulėlydžio ornamento spindesys“ (Vilnius: Naujoji Romuva, 2014), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2016 m.).

Gediminas Jankus (g. 1951), prozininkas, dramaturgas, literatūros ir teatro kritikas, žurnalistas, vertėjas (iš rusų k.), Boriso Dauguviečio I laipsnio premijos laureatas (1992 m.) už istorinių dramų rinkinį „Amžinas keleivis“ (Vilnius: Vaga, 1989), Sausio 13-osios atminimo medalis (1992 m.), Šaulių žvaigždės medalis (1992 m.), Garbės ženklas „Parlamento gynėjas“ (1992 m.), Šaulių žvaigždės ordinas (1993 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus apdovanojimas „Gintarinė plunksna“ (2005 m.), Lietuvos šaulių sąjungos medalis „Už tarnystę Lietuvai“ (2009 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2011 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos konkurso „Kultūros versmės“ laureatas (2011 m.), Lietuvos sąjūdžio Pirmo laipsnio atminimo ženklas „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ (2012 m.), Laisvės kovų Didžiojo kryžiaus ordinas (2014 m.), III laipsnio Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2015 m.), Nepriklausomybės gynėjų medalis (2015 m.), Geležinio Vilko kryžius (2017 m.) už istorinę pilietiškumo ir patriotizmo sklaidą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio atminimo medalis (2018 m.), devynioliktasis Vieno lito premijos laureatas (2018 m.) už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017), II laipsnio Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2018 m.), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2018 m.) už reikšmingus 2018 m. kūrybinius pasiekimus, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo V. Pūtvio-Putvinskio atminimo medalis (2018 m.), Jotvingių kryžiaus riterių ordino Vyčio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“ (2018 m.), Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos atminimo medalis (2019 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2020 m.), I laipsnio Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2021 m.), Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklas (2021 m.).

Petras Venclovas (g. 1944), prozininkas, dramaturgas, pedagogas, bibliografas, redaktorius, respublikinio novelės konkurso, skirto Antano Vienuolio 125–osioms gimimo metinėms, II vietos nugalėtojas (2007 m.), Amerikos lietuvių tautininkų sąjungos anoniminio Grožinės literatūros konkurso, skirto Lietuvos vardo tūkstantmečiui, I vietos nugalėtojas (2010 m.), Jono Marcinkevičiaus literatūrinės premijos laureatas (2011 m.) už romaną „Kartybių taurė – iki dugno“ (Vilnius: Naujosios Romuvos fondo leidykla, 2011), Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis (2012 m.), penkioliktasis Vieno lito premijos laureatas (2014 m.) už naujų formų paieškas mažųjų romanų knygoje „Peržengti ribą“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2013), Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas (2014 m.), aštuonioliktasis Juozo Paukštelio literatūros premijos laureatas (2020 m.) už novelių romaną „Grumtynės“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2019).

Aldona Ruseckaitė (g. 1950), poetė, prozininkė, muziejininkė, literatūrinio ir memorialinio kultūros paveldo tyrinėtoja, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medalis (1997 m.) už nuopelnus lietuviškajai knygai, jos populiarinimui pirmosios lietuviškosios knygos 450 metų sukakties proga, šeštoji Vieno lito premijos laureatė (2005 m.) už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2004), ketvirtoji Jono Aisčio premijos laureatė (2007 m.) už poezijos knygą „Bėk, kiele, bėk“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2006) ir už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, Kauno miesto mero apdovanojimas „Gerumo kristalas“ (2009 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2010 m.), dvidešimt trečioji Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureatė (2011 m.) už fragmentų romaną „Marios vandens“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010), Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklas (2010 m.), Bernardo Brazdžionio literatūrinės premijos laureatė (2012 m.), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Muziejininkystės premijos laureatė (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ (2014 m.) už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, Įsimintiniausia Kauno menininkė (2015 m.), keturiasdešimt ketvirtoji Žemaitės literatūrinės premijos laureatė (2016 m.) už biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015), septynioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė (2016 m.), Kauno miesto kultūros premijos laureatė (2019 m.), Lietuvos muziejų asociacijos Garbės nario vardas (2019 m.), Prienų rajono savivaldybės nominacija „Dėkingumas“ (2020 m.) už Prienų vardo garsinimą, Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatė (2020 m.) už eilėraščių knygą „Debesiu“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2019).

Gvidas Latakas (g. 1972), poetas, tapytojas, juvelyras, pedagogas, Prano Lemberto konkurso premijos 2-osios vietos laureatas (2003 m.), Prano Lemberto konkurso premijos 3-osios vietos laureatas (2004 m.), Vilniaus miesto savivaldybės sidabro medalis ir Padėkos raštas (2005 m. I tarptautinė emalio bienalė Vilnius), trisdešimt trečiasis Zigmo Gėlės literatūrinės premijos laureatas (2009 m.) už geriausią metų poetinį debiutą „Kol išsiris varniukai“ (Kaunas: Nemunas, 2008), Utenos rajono savivaldybės mero premijos laureatas (2014 m.) už visuomeninę – literatūrinę veiklą leidžiant almanachą „Atokios stotys“, dailininko ir rašytojo Šarūno Šimulyno premijos laureatas (2014 m.) už įvairiapusišką (žodis + vaizdas) kūrybą, „Poezijos pavasaris 2015“ Maironio sodo Varnos prizas (2015 m.), „Poezijos pavasaris 2016“ „Kauno spaudos“ prizas (2016 m.) už eilėraščių rinkinį „Lokenos“ (Vilnius: Naujoji Romuva, 2015), literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatas (2016 m.) už poezijos rinkinį „Lokenos“ (Vilnius: Naujoji Romuva, 2015), „Poezijos pavasaris 2019“ Irenos Mikuličiūtės galerijos Spalvingiausio eilėraščio prizas (2019 m.).

Gražina Cieškaitė (g. 1951), poetė, prozininkė, vertėja (iš rusų k.), dvidešimt šeštoji „Poezijos pavasario“ laureatė (1990 m.) už eilėraščių knygą „Skrendu virš labirinto“ (Vilnius: Vaga, 1989).

Erika Drungytė (g. 1971), poetė, vertėja (iš latvių, lenkų k.), literatūros kritikė, redaktorė, pedagogė, Klaipėdos universiteto literatūros kūrybinio konkurso laureatė (1995 m.), apdovanojimas už geriausią debiutą „Poezijos pavasaryje“ (1997 m.), „Poezijos pavasario“ naktinių skaitymų laimėtoja (2003 m.), savaitraščio „Nemunas“ „Darbščiosios pelės” prizas (2004 m.), Kauno radijo ir televizijos prizas (2008 m.) už eilėraščių knygą „Rūkas ir vėjas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) „Poezijos pavasaryje“, Salomėjos Nėries prizas (2009 m.) už rinkinį „Rūkas ir vėjas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) „Poezijos pavasaryje“, festivalio „Poezijos pavasaris“ premijos laureatė (2010 m.) už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą, Panevėžio literatūrinės žiemos „Literatūrinės lapės“ apdovanojimas „Už aukštaičių padangės praturtinimą brolių latvių balsais” (2012 m.), UAB „Kauno vandenys” prizas (2013 m.) už latvių poezijos antologijos „Pavasaris bus kaip visuomet“ sudarymą ir vertimą („Poezijos pavasaris“, 2013), „Varpų“ literatūrinės premijos laureatė (2015 m.), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatė (2015 m.) už išskirtinai ryškų metų pasiekimą (eilėraščių rinkinys „Patria“ („Kauko laiptai“, 2015)), Elenos Mezginaitės premijos laureatė (2016 m.) už grožį įprasminant tautos patriotizmą eilėraščių knygoje „Patria“. (Panevėžio literatūrinė žiema, 2016), šeštoji Antano Baranausko literatūrinės premijos laureatė (2016 m.) už eilėraščių knygą „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), Muzikos apdovanojimų „Aukso lašas 2017“ (radijo stotis „Lietus“) mylimiausio dainų tekstų autoriaus nominacija (2018 m.), Nominacija (2018 m.) už plačiasparnę poeziją (Kauno moterų klubas „Ad astra“), Bernardo Brazdžionio literatūros premijos laureatė (2018 m.) už eilėraščių knygą „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), Maironio sodo varnos prizas (2019 m., Poezijos pavasaris-2019), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laureatė (2019 m.) už publicistinius kūrinius, Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ (2020 m.) už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, Kauno miesto savivaldybės 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklas (2021 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Kauno apskrities skyriaus „Garbės ženklo“ ordinas (2021 m.).

Gediminas Jankus (g. 1951), prozininkas, dramaturgas, literatūros ir teatro kritikas, žurnalistas, vertėjas (iš rusų k.), Boriso Dauguviečio I laipsnio premijos laureatas (1992 m.) už istorinių dramų rinkinį „Amžinas keleivis“ (Vilnius: Vaga, 1989), Sausio 13-osios atminimo medalis (1992 m.), Šaulių žvaigždės medalis (1992 m.), Garbės ženklas „Parlamento gynėjas“ (1992 m.), Šaulių žvaigždės ordinas (1993 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus apdovanojimas „Gintarinė plunksna“ (2005 m.), Lietuvos šaulių sąjungos medalis „Už tarnystę Lietuvai“ (2009 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2011 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos konkurso „Kultūros versmės“ laureatas (2011 m.), Lietuvos sąjūdžio Pirmo laipsnio atminimo ženklas „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ (2012 m.), Laisvės kovų Didžiojo kryžiaus ordinas (2014 m.), III laipsnio Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2015 m.), Nepriklausomybės gynėjų medalis (2015 m.), Geležinio Vilko kryžius (2017 m.) už istorinę pilietiškumo ir patriotizmo sklaidą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio atminimo medalis (2018 m.), devynioliktasis Vieno lito premijos laureatas (2018 m.) už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017), II laipsnio Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2018 m.), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2018 m.) už reikšmingus 2018 m. kūrybinius pasiekimus, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo V. Pūtvio-Putvinskio atminimo medalis (2018 m.), Jotvingių kryžiaus riterių ordino Vyčio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“ (2018 m.), Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos atminimo medalis (2019 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2020 m.), I laipsnio Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2021 m.), Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklas (2021 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Kauno apskrities skyriaus „Garbės ženklo“ ordinas (2021 m.).

Laimonas Inis (g. 1938), prozininkas, vertėjas (iš rusų, anglų, prancūzų, estų k.), bibliotekininkas, žurnalistas, redaktorius, publicistas, 1977 m. Kauno Šilko kombinato premijos lauretas (1977 m.) už geriausią metų kūrinį darbininkiška tematika, Lietuvos TSR komjaunimo premijos laureatas (1982 m.) už publicistiką, Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas (1988 m.), Lietuvos Respublikos nusipelniuso kultūros veikėjo vardas (1998 m.), Kauno miesto savivaldybės Santakos III laipsnio garbės ženklas (2006 m.) už knygas apie Kauną ir kauniečius, Lietuvos žurnalistų sąjungos Alytaus skyriaus apdovanojimas „Auksinė plunksna“ (2006 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2008 m.), Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2013 m.), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Padėkos raštas (2013 m.), 2019 m. Kauno miesto kultūros premijos laureatas (2019 m.), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2019 m.).

Violeta Židonytė (g. 1960), poetė, prozininkė, vertėja (iš italų k.), dailininkė, tinklaraštininkė, laikraščio „Lietuvos pionierius“ konkurso laureatė (1972 m.) už eilėraštį „Snaigės“ (pirmoji publikacija), Amerikos lietuvių Tautinės sąjungos istorinio romano konkurso, skirto Lietuvos vardo tūkstantmečiui, trečiosios premijos laureatė (2010 m.) už romaną „Liepų medaus nebus“ (Kaunas: Kalendorius, 2011), Anzelmo Matučio premijos laureatė (2015 m.) už eilėraščius vaikams apie Tėvynę, Žemę, Gamtą knygoje „Pakalbėk su lietučiu“ (Kaunas: Kalendorius, 2014).

Vidmantas Kiaušas-Elmiškis (g. 1952), poetas, prozininkas, redaktorius, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laureatas (2005 m.) už publicistinius kūrinius kultūros temomis, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities valdybos „Gintarinis parkeris“ (2005 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis (2012 m.), Maironio sodo Varnos prizas („Poezijos pavasaris“, 2016), dvidešimt antrasis Vieno lito premijos laureatas (2021 m.) už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020), Kauno miesto Kultūros premijos laureatas (2021 m.).

Stasys Babonas (g. 1960), prozininkas, tiflopedagogas, Neregių literatų konkurso pirmosios vietos laureatas (1995 m.) už konceptualų autoriaus gebėjimą per atskirų žmonių likimus glaustai pademonstruoti epochos įvykius, rūpimas meilės, žmogiškojo orumo, pasirinkimo, laisvės problemas knygoje „Trys sugrįžimai namo“ (Kaunas: Naujasis lankas, 1995), Neregių literatų konkurso pirmosios vietos laureatas (2005 m.) už atkuriamus Lietuvos istorijos vaizdus, netikėtus žmogiškosios meilės vingius ir šių dienų realybę istorijų pynėje „Apsnigta obelis“ (Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2005), Petro Cvirkos premijos novelės konkurso laureatas (2008 m.) už novelę „Bulviakasis“.

Raimundas Samulevičius (1937-1981), dramaturgas, prozininkas, eseistas, B. Dauguviečio II premijos laureatas (1967 m.) už pjesę „Jeigu pasibels… Vienos rudens nakties įvykiai“ (Vilnius: Vaga, 1967), B. Dauguviečio I premijos laureatas (1976 m.) už pjeses „Kaip vėjas laukuose…“ (Vilnius: Vaga, 1976) ir „Paukšti, ateik čia!“ (Vilnius: Vaga, 1975), B. Dauguviečio I premijos laureatas (1984 m.) už dramą apie Barborą Radvilaitę „Karūna ir smėlis“ (pastatyta 1985 m.), Lietuvos profesionalių teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ pagrindinis prizas (1990 m.) už apysakos „Nebylys“ inscenizaciją (pastatyta 1970 m., išleista 1973 m.).

In memoriam

Kai išeina iš gyvenimo artimas sielai žmogus, jausmas toks, tarsi būtumei praradęs mylimausią brolį. Sielos bendrumo jungtis neretai būna kur kas tampresnė už kraujo ryšį. Su juo bendraudamas kalbėjausi tarsi pats su savimi, tik pastaruoju atveju balsas nueidavo į tuštumą, o su bičiuliu abiejų balsai susipindava į grakštų ir nepakartojamą bendrystės grožio ornamentą, kuris kiekvieną kart būdavo vis kitoks, nesumeluotas ir gyvas. Taip jau susiklostė, kad bendraudavome dažniausiai laiškais –Mus skyrė nemažas atstumas. Nebuvo jie dažni – gal vienas per metus ar dar rečiau. Bet tuose retuose laiškuose sutilpdavo didelė ir koncentruota sielos patirčių panorama, aprėpianti tuos ilgus išsiskyrimo tarpus, liudijanti apie intensyvią dvasinę veiklą, kurios rezultatai ilgainiui išsiliedavo naujuose kūriniuose – ese, apsakymuose, eilėraščiuose ar dainose.
Dalindavomės patirtimis, nuogąstavmais, įžvalgomis ir netikėtais atradimais ne tik kūrybinėse erdvėse. Dažnokai paliesdavome ir tautos egzistencinius klausimus, ieškodavome išeičių ir sprendimų, naujų idėjų kaip viską pakreipti palankesne linkme nei matėme realybėje esant.
Jo kaligrafinis lygus ir tvarkingas braižas panašėjo į skrupulingo juvelyro darbą : Taip lygiai, tvarkingai, gražiai, nepriekaištingai geometriškai išrikiuotos raidės, žodžiai, eilutės bylojo apie itin griežtus ir negailestingus reikalavimus sau pačiam, nors jo mintys ir elgesys buvo be galo nuolaidūs ir gailestingi šalia esančiam. Visuomet sutikęs jį akis į akį pajuokaudavau, kad jam reikėjo būti kunigu, ganytoju, dvasios mokytoju aplinkiniams. Bet jo pasirinkimas bylojo begalinį norą kurti, rašyti, eiliuoti savas patirtis. Glūdinant strofas ir mintis iki genialaus paprastumo ir tobulo sakinių rimo bei sąskambio. Palengva savo mintimis ir darbais jis pats susikūrė aplink save atskirą planetą, kurioje jautėsi patogiai ir jaukiai. Pašalietis patekęs į jo orbitą, pasijusdavo lyg nesvarumo būklėje : Niekas šiuolaikinėje realybėje taip nemąstė, nebendravo ir nekalbėjo. Jis su savo pasauliu buvo nusileidęs iš debesų karalystės tad ir vadino jį Debesų Žmogumi.
Laidotuvės buvo kuklios, Tokių žmonių palikta šiluma tebešildo išrinktuosius. Didžiąjai daugumai,deja, ji buvo svetima ir nepažinta.
Atsisveikinimo diena išaušo skaisti, saulėta, be rudeniško rūko. Debesų žmogus išėjo, išsinešdamas su savimi visus savo vilčių ir vizijų debesis, mums palikdamas vėlyvo rudens pažeme besiridenančios saulės šilumą. Teesie.

Kolega Gediminai,
šauniai Tamsta rašai apie Rašytojų sąjungos atkurto Kauno skyriaus veiklą ir apie Kauno jaunųjų rašytojų sekciją. Neblogai prisimenu tą laikotarpį, tad vėl noriu šį tą patikslinti: Mečys Rakauskas sekcijai vadovavo tik vienerius metus, nes 1974 metais jį priėmė į RS. Tuo metu Skyriaus vadovas dar buvo Antanas Drilinga. Per ataskaitinį-rinkiminį jaunųjų rašytojų susirinkimą į pirmininkus buvo pasiūlyti Petras Palilionis ir Gintaras Patackas. P. Palilionis nesutiko kandidatuoti, o G. Patackas susirinkime nedalyvavo, nes jau buvo paimtas į sovietinę armiją. M. Rakauskas pasiūlė mano kandidatūrą, aš nelabai norėjau šių pareigų, bet A. Drilinga pasikvietė mane į savo kabinetą ir įkalbėjo imtis šio nelengvo darbo. Jaunųjų sekcijai vadovavau dvejus metus: nuo 1974 iki 1976 metų rudens. Tada sekcijos pirmininku buvo išrinktas Romualdas Norkus; jį pakeitė mano brolis Vytautas Venclovas. Vėliau sekcijai ėmė vadovauti Donaldas Kajokas. Tuo laikotarpiu, kai buvau sekcijos pirmininku, net 3 jaunieji poetai išleido savo pirmąsias knygas: Vladas Baltuškevičius „Saulės židinį“, Gražina Cieškaitė „Tylos žydėjimą“, ,, Gintaras Patackas „Atleisk už audrą“.

Labai pažįstami vaizdai. Vaikystės prisiminimai atgimė ..
Ačiū jums p.Aldona!

Be galo šiltas tekstas, jaukus ir kartu gyvas

Labai mieli pasakojimai gražūs prisiminimai nukelia į vaikystę.
Ačiū Jums

Juozas Grušas (slap. Juozas Kriaušė, Lionginas Padanginė) (1901-1986), prozininkas, dramaturgas, eseistas, kultūros veikėjas, pedagogas, žurnalistas, redaktorius, „Spindulio“ bendrovės literatūrinės premijos laureatas (1937 m.) už novelių rinkinį „Sunki ranka“ (Kaunas: Sakalas, 1937), medalis „Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais“ (1946 m.), LTSR Kultūros ministerijos ir Rašytojų sąjungos trečiosios premijos laureatas (1955 m.) už komediją „Dūmai“ (Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955), LTSR valstybinės premijos laureatas (1957 m.) už tragediją „Herkus Mantas“ (Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957), LTSR Kultūros ministerijos ir Rašytojų sąjungos antrosios premijos laureatas (1960 m.) už dramą „Zigmantas Sierakauskas“ (kn. „Adomo Brunzos paslaptis“; Vilnius: Vaga, 1967), LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas (1962 m.), medalis „Už darbo šaunumą“ (1965 m.), LTSR komjaunimo premijos laureatas (1968 m.) už komediją „Meilė, džiazas ir velnias“ (Vilnius: Vaga, 1967), LTSR liaudies rašytojo garbės vardas (1971 m.), LTSR valstybinės premijos laureatas (1976 m.) už pjeses „Švitrigaila“ (Vilnius: Vaga, 1976), „Barbora Radvilaitė“ (Vilnius: Vaga, 1972) ir „Pijus nebuvo protingas“ (Vilnius: Vaga, 1975), Darbo raudonosios vėliavos ordinas (1981 m.), Kauno miesto garbės piliečio vardas (2001 m., po mirties); 2001 m. atnaujinta Juozo Grušo premija, skiriama kasmet už originaliausius dramaturgijos kūrinius, o 2003 m. įsteigta J. Grušo vardo premija, teikiama už mokslo, kūrybinės raiškos pasiekimus garsinant mokyklos vardą Kaune ir šalyje.

Kęstutis Navakas (1964-2020), poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas (iš vokiečių k.), žaismės prizas (1995 m.) naktinių skaitymų konkurse „Eilėraščiai per naktį“ („Poezijos pavasaris“, 1995), „Kauno dienos“ premijos laureatas (2004 m.) už knygą „Žaidimas gražiais paviršiais“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003), pirmasis festivalio „Imbiero vakarai“ salono „Balta varna“ premijos laureatas (2004 m.) už elegantiškiausią prozą („Imbiero vakarai“, Alytus), „Lietuvos ryto“ priedo „Mūzų malūnas“ prizas (2004 m.) už geriausią metų knygą „Gero gyvenimo kronikos“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005), Julijono Lindės-Dobilo premijos laureatas (2006 m.) už esė knygą „Gero gyvenimo kronikos“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005), dvidešimt antrasis Jotvingių premijos laureatas (2006 m.) už eilėraščių knygą „Atspėtos fleitos“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006), Įsimintiniausias Kauno menininkas (2006 m.), „Poezijos pavasario“ premijos laureatas (2006 m.) už geriausią eseistiką „Gero gyvenimo kronikos“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2006 m.) už dabarties būsenų elegantišką išraišką lyrikoje ir eseistikoje (eilėraščių rinkiniai „Žaidimas gražiais paviršiais“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003), „Atspėtos fleitos“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006), esė knyga „Gero gyvenimo kronikos“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005)), literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatas (2008 m.) už esė knygą „Du lagaminai sniego“ (Vilnius: Tyto alba, 2008), esė rinkinys „Du lagaminai sniego“ (Vilnius: Tyto alba, 2008) Metų knygos rinkimuose išrinkta geriausia Metų knyga suaugusiųjų kategorijoje (2009 m.), premijos laureatas (2012 m.) už geriausią knygą mažiausiems skaitytojams „Udo ir Dra niekaip nesusikalba“ (Kaunas: Jūsų Flintas, 2012), Kauno miesto savivaldybės Santakos II laipsnio garbės ženklas (2014 m.), antrasis Maironio premijos laureatas (2014 m.) už eilėraščių knygas „100 du“ (Vilnius: Apostrofa, 2013) ir „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“ (Kaunas: Kitos knygos, 2013), „Poezijos pavasario“ laureatas (2014 m.) už eilėraščių knygas „100 du“ (Vilnius: Apostrofa, 2013) ir „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“ (Kaunas: Kitos knygos, 2013), akcijos „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojas (2017 m.) suaugusiųjų kategorijoje už romaną „Vyno kopija“ (Vilnius: Tyto alba, 2016), pirmasis Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos laureatas (2017 m.) už romaną „Vyno kopija“ (Vilnius: Tyto alba, 2016), Irenos Mikuličiūtės galerijos Spalvingiausio eilėraščio prizas (2018 m.) už spalvingiausią eilėraštį 2018 m. „Poezijos pavasario“ almanache, dvidešimtasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2019 m.), eilėraščių rinkinys „Šeši šeši“ (Vilnius: Apostrofa, 2020) pateko į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išrinktą kūrybiškiausių 2020 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuką (2021 m.).

Vladas Vaitkevičius (g. 1946), poetas, vertėjas (iš rusų, vokiečių k.), pedagogas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, techninis redaktorius, UAB „Kauno spauda“ prizas (2006 m.) už originalias publikacijas kultūros tema krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštyje „XXI amžius“ („Poezijos pavasaris“, 2006), aštuntasis Vieno lito premijos laureatas (2007 m.) už maironišką tautiškumą poezijos rinktinėje „Šešėly krintančios žvaigždės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2006), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2007 m.) už poezijos rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2006), dvyliktasis Jono Aisčio literatūros premijos laureatas (2015 m.) už eilėraščių rinkinį „Saulėlydžio ornamento spindesys“ (Vilnius: Naujoji Romuva, 2014), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2016 m.), Respublikinės poezijos šventės-konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė 2021“ laureatas (2021 m.).

Puikūs prisiminimai, parašyti tarsi talentingo prozininko: simboliški, apibendrinantys, su humoro inkliuzais. Tiesiog chrestomatiniai. Pasirodo, kad ir išmintingi poetai gali daug ką pastebėti ir visa tai perteikti vaizdinga bei kartu lakoniška kalba.
Geriausi linkėjimai jų autoriui Algimantui!

Sveikinu mieląją, talentingąją Violetą su nauja knyga! Drūčiai mintyse apkabinu, ieškosiu, kad šitas kūdikis patektų į rankas ir į mintis!

Vytautas Stulpinas (g. 1952), poetas, miškininkas, pedagogas, bibliotekininkas, Respublikinio jaunųjų literatų konkurso Panevėžyje premijos laureatas (1971 m.), Karolinos Praniauskaitės premijos laureatas (1998 m.) už knygą „Didysis kambarys“ (Kaunas: žurnalo „Nemunas“ leidybinė grupė, 1998), Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatas (2008 m.) už eilėraščių rinkinį „Pavėsiai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007), Utenos Mero premijos laureatas (2011 m.) už publikacijas almanache „Atokios stotys“, šeštasis Dionizo Poškos literatūrinės premijos laureatas (2014 m.) už eilėraščių knygą „Tolymės“ (Vilnius: Naujoji Romuva, 2013).

Aida Krilavičienė (g. 1963), filologė, redaktorė, prozos, dramos vertėja (iš suomių k.), šeštoji Lietuvių PEN centro premijos „Metų vertėjo krėslas“ laureatė (2006 m.) už Mika Waltari romano „Mikaelis Klajūnas“ (Vilnius: Tyto alba, 2005) vertimą, Suomijos ir Lietuvos kultūros fondo Pripažinimo premijos laureatė (2008 m.), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalis (2013 m.), trečioji Adomo Druktenio premijos laureatė (2018 m.) už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą paaugliams – iš suomių kalbos išverstą Nadjos Sumanen kūrinį „Rembo“ (Vilnius: Gelmės, 2018) – už subtilų įsijautimą į kūrinio pasaulį ir jautria bei išraiškinga kalba įtikinamai perteiktą bręstančio paauglio istoriją.

Ačiū!!!!!

Erika Drungytė (g. 1971), poetė, literatūros kritikė, vertėja (iš latvių, lenkų k.), redaktorė, pedagogė, Klaipėdos universiteto literatūros kūrybinio konkurso laureatė (1995 m.), geriausias „Poezijos pavasario“ debiutas (1997 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“, „Poezijos pavasario“ naktinių skaitymų laimėtoja (2003 m.), savaitraščio „Nemunas“ „Darbščiosios pelės” prizas (2004 m.), Kauno radijo ir televizijos prizas (2008 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“ už eilėraščių knygą „Rūkas ir vėjas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008), Salomėjos Nėries prizas (2009 m.) už rinkinį „Rūkas ir vėjas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) „Poezijos pavasaryje“, festivalio „Poezijos pavasaris“ premijos laureatė (2010 m.) už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą, Panevėžio literatūrinės žiemos „Literatūrinės lapės“ apdovanojimas „Už aukštaičių padangės praturtinimą brolių latvių balsais” (2012 m.), UAB „Kauno vandenys” prizas (2013 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“ už latvių poezijos antologijos „Pavasaris bus kaip visuomet“ sudarymą ir vertimą, keturiasdešimt ketvirtoji 21-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatė (2015 m.), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatė (2015 m.) už išskirtinai ryškų metų pasiekimą eilėraščių rinkinyje „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), Elenos Mezginaitės premijos laureatė (2016 m.) už grožį įprasminant tautos patriotizmą eilėraščių knygoje „Patria“ (Panevėžio literatūrinė žiema, 2016), šeštoji Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinės premijos laureatė (2016 m.) už eilėraščių knygą „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), muzikos apdovanojimų „Aukso lašas 2017“ (radijo stotis „Lietus“) mylimiausio dainų tekstų autoriaus nominacija (2018 m.), nominacija (2018 m.) už plačiasparnę poeziją (Kauno moterų klubas „Ad astra“), Pasvalio rajono savivaldybės Bernardo Brazdžionio literatūros premijos laureatė (2018 m.) už eilėraščių knygą „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), Maironio sodo varnos prizas (2019 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laureatė (2019 m.) už publicistinius kūrinius, Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ (2020 m.) už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, Kauno miesto savivaldybės 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklas (2021 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Kauno apskrities skyriaus „Garbės ženklo“ ordinas (2021 m.).

Smagu, jog yra tyrinėjama literatūra ir jos kūrėjai. Bronys Raila – gan prieštaringa asmenybė…

Stanislovas Abromavičius (g. 1944), prozininkas, poetas, dramaturgas, publicistas, eseistas, vertėjas (iš lenkų k.), ekonomistas, N. Bataitytės-Glaže (JAV) literatūrinės premijos laureatas (2002 m.) už eilėraščių rinkinį „Žiemos langai“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2002), antrasis Jono Aisčio literatūrinės premijos laureatas (2005 m.) už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos dvasios puoselėjimą kūryboje, „Literatūros ir meno“ apsakymų konkurso III-osios vietos laureatas (2008 m.) už apsakymą „Avinėlis“, Anzelmo Matučio vaikų literatūros premijos laureatas (2013 m.), Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2014 m.), Kauno rajono savivaldybės mero V. Makūno fondo premijos laureatas (2015 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“ už eilėraščių rinkinį „Išbarstytos mėnesienos“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014), Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ (2019 m.) už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.

Semionas Chaninas (slap. Semjons Haņins, Семён Ханин, tikr. Aleksandrs Zapoļs – Aleksandras Zapolis) (g. 1970), rusų kilmės latvių poetas, vertėjas (į rusų k., iš anglų k.), rašantis rusų kalba, Latvijos rusų poetų tekstų grupės „ Orbit “ narys, dvikalbės poezijos rinktinė su naujais eilėraščiais „Bet ne su juo“ („Bet ne ar to“, Rīga: Neputns, 2017) nominuota laikraščio „Diena“ metinei kultūros premijai (2017 m.).

Mari Poisson (tikr. Marija Lukoševičiūtė-Jurgelevičienė) (g. 1948), poetė, prozininkė, eseistė, fotografė, pedagogė, bibliotekininkė, redaktorė, vertėja (iš lietuvių į anglų k.), Zigmo Gėlės premijos laureatė (1988 m.) už poezijos knygą „Dvišalis eismas“ (Vilnius: Vaga. 1987).

Česlovas Skaržinskas (g. 1956), poetas, publicistas, eseistas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius.

Heikki Kännö (gim. 1968), suomių prozininkas, tapytojas, grafikos dizaineris, pirmojo romano „Bitės kelias“ („Mehiläistie“, Sammakko, 2017) nominacija Helsingino Sanomato (Helsingin Sanomain) literatūros premijai (2018), Suomijos nacionalinio poeto J. L. Runebergo (Runeberg) vardo premijos laureatas (2019 m.) už antrąjį romaną „Sapnų sala“ („Sömnö“, Sammakko 2018; liet. 2020), romano „Sapnų sala“ („Sömnö“, Sammakko 2018; liet. 2020) nominacija Europos Sąjungos literatūros premijai (2019 m.), romano „Sapnų sala“ („Sömnö“, Sammakko 2018; liet. 2020) nominacija grožinės literatūros Finlandia Junior premijai.

Sofi Oksanen (tikr. Sofi-Elina Oksanen) (g. 1977), estų kilmės suomių prozininkė, dramaturgė, režisierė, eseistė, publicistė, feministė, tinklaraštininkė, Suomijos Helsingino Sanomato (Helsingin Sanomain) prizas (2003 m.) už geriausią debiutuojantį romaną, dokumentinės knygos „Stalino karvės“ („Stalinin lehmät“, WSOY, 2003; liet. 2012) nominacija (2004 m.) Suomijos nacionalinio poeto J. L. Runebergo (Runeberg) vardo premijai, grožinės literatūros „Finlandia“ premijos laureatė (2008 m.) už istorinį romaną „Valymas“ („Puhdistus“, WSOY, 2007; liet. 2010), Helsinkio „Kristiina“ instituto (Kristiina-instituutti) metinis apdovanojimas (2008 m.) už darbą skatinant lyčių lygybės tyrimus ir mažinant diskriminaciją bei nelygybę dėl lyties, Suomijos rašytojų asociacijos Waltari literatūrinės premijos jauniesiems rašytojams laureatė (2008 m.), Suomijos rašytojų asociacijos pripažinimo premijos laureatė (2008 m.) už grožinės literatūros kūrinių suomių kalba meniškumą ir profesionalumą, Didžiojo Suomijos knygų klubo (Suuri Suomalainen Kirjakerho Oy (SSKK)) pripažinimo apdovanojimas (2008 m.), Kalevi Jäntin fondo literatūrinės premijos laureatė (2008 m.) už suomių grožinės literatūros populiarinimą kūrinyje „Valymas“ („Puhdistus“, WSOY, 2007; liet. 2010), Suomijos nacionalinio poeto J. L. Runebergo (Runeberg) vardo premijos laureatė (2009 m.) už istorinį romaną „Valymas“ („Puhdistus“, WSOY, 2007; liet. 2010), Suomijos žmogaus teisių ir socialinė nevyriausybinės organizacijos „Seta ry“ Asiallisen tiedon omena (angl. Applied Knowledge Apple, liet. Materialinių žinių obuolys) apdovanojimas (2009 m.) už faktinę informaciją apie lyčių įvairovę, seksualinių mažumų padėtį Suomijos kaimyninėse srityse, Baltijos šalyse ir Rusijoje, Estijos dienraščio „Postimees“ Metų žmogus (2009), Prancūzijos literatūros premijos „Prix Médicis“ nominantė (2010 m.), Estijos Marijos kryžiaus IV laipsnio ordinas (2010 m.), Šiaurės Tarybos literatūros premijos laureatė (2010 m.) už istorinį romaną „Valymas“ („Puhdistus“, WSOY, 2007; liet. 2010), Prancūzijos knygynų tinklo „ Fnac“ Le Prix du Roman Fnac premijos laureatė (2010 m.) už kūrinį „Valymas“ („Puhdistus“, WSOY, 2007; liet. 2010), Prancūzijos literatūros premijos „Femina“ užsienio autoriui prizas „Femina étranger“ (2010 m.), Dublino tarptautinis literatūros (The Dublin International Literary) apdovanojimas (IMPAC, 2012 m., Airija), Suomijos Respublikos Prezidento medalis „Pro Finlandia“ (2012 m.) – Suomijos liūto ordinas (Suomen Leijonan ritarikunta), pirmoji Švedijos akademijos Šiaurės šalių premijos (Svenska Akademiens nordiska pris) suomių laureatė (2013 m.) už karjerą, Budapešto Grand Prix (2013 m., Vengrija), suomių rašytojo Wolmaro Schildto (Wolmar Styrbjörn Schildt) apdovanojimas (2015 m.), Italijos Salerno premijos „Europos knyga“ (Premio Salerno Libro d’Europa) laureatė (2015 m.), Dublino tarptautinis literatūros (The Dublin International Literary) apdovanojimas (IMPAC, 2017 m., Airija), Šimtmečio kultūros šventės Tarptautinis kultūros apdovanojimas (2017), Suomijos kultūros ambasadorius (The Culture Gala of the Century, 2017), Prancūzijos kultūros ministro meno ir literatūros ordinas (Ordre des Arts et des Lettres) – Kavalieriaus (Chevalier) garbės medalis (2018 m.) už reikšmingą indėlį literatūroje, literatūros sklaidą Prancūzijoje ir pasaulyje, „Fedora“ operos prizas (2021 m.) už bendradarbiavimą kuriant naujus operos ar baleto pastatymus.

Jonas Avyžius (1922-1999), prozininkas, publicistas, Lietuvos Respublikos Seimo narys (1996-2000 m.), LTSR valstybinės premijos laureatas (1965 m.) už romanus „Į stiklo kalną“ (Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961), „Kaimas kryžkelėje“ (Vilnius: Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964), LTSR valstybinės premijos laureatas (1971 m.) už romaną „Degimai“ (Vilnius: Vaga, 1982), LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas (1972 m.), Lenino premijos laureatas (1976 m.) už romaną „Sodybų tuštėjimo metas“ (Vilnius: Vaga, 1976), Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos premijos laureatas (1976 m.) už geriausią metų užsienio romaną „Sodybų tuštėjimo metas“ (Vilnius: Vaga, 1976), LTSR liaudies rašytojo vardas (1986 m.), ketvirtasis 2-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatas (1996 m.) už ištrauką iš romano „Įpėdinis“ (taip sąlygiškai tada vadinosi rašomas romanas), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (1997 m.).

Galima pasidžiaugti, pasveikinti kolegas bei palinkėti ir kitiems mūsų rašytojams tokios sėkmės. Smagu būtų, kad ir šie metai būtų tokie pat derlingi.

Donaldas Kajokas (g. 1953), poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas (iš rusų k.), redaktorius, dvidešimt pirmasis Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatas (1992 m.) už eilėraščius kaimo tematika, aštuntasis Jotvingių premijos laureatas (1992 m.) už eilėraščių rinkinį „Žuvusi avis“ (Vilnius: Vaga, 1991), trisdešimt pirmasis „Poezijos pavasario“ laureatas (1995 m.) už knygą „Drabužėliais baltais“ (Kaunas: Nemunas, 1994), septintasis Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatas (1998 m.) už poezijos rinktinę „Meditacijos“ (Vilnius: Vaga, 1997), tryliktasis 5-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatas (1999 m.), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1999 m.), „Poezijos pavasario“ prizas (2003 m.) už geriausią eseistikos knygą „Lietaus migla Lu kalne“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002), septintasis Vieno lito literatūrinės premijos laureatas (2006 m.) už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005), dešimtasis LLTI premijos laureatas (2011 m.) už eilėraščių knygą „Kurčiam asiliukui“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011), Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno premijos laureatas (2011 m.), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2012 m.) už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ (Vilnius: Tyto alba, 2012), Įsimintiniausias Kauno menininkas (2012 m.) už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ (Vilnius: Tyto alba, 2012), Vieno Euro premijos laureatas (2013 m.) už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ (Vilnius: Tyto alba, 2012), Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklas (2013 m.), šeštasis Liudo Dovydėno premijos laureatas (2013 m.) už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ (Vilnius: Tyto alba, 2012), Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatas (2013 m.), Bernardo Brazdžionio literatūrinės premijos laureatas (2015 m.) už naują pastarųjų metų aukšto profesinio lygio eilėraščių knygą „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2016 m.) už eilėraščių rinkinį „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015), Maironio sodo Varnos prizas (2017 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“, septynioliktasis Jono Aisčio literatūrinės premijos laureatas (2020 m.) už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą knygoje „Juodraščiai. 1977–1985“ (Kauno rajono muziejus, 2019).

Bernardas Brazdžionis (slap. Vytė Nemunėlis, J. Brazaitis, kiti slap. J. Stebeikis, B. Brn., B. Nardis Brazdžionis, Bern. Žvainius, J. Braz., Jaunasis Vaidevutis, B. Br. Gintvytis, B. Nardis, J. Žadeikis, A. Pagramantis, Mikas Lašavikas, Jonas Baika, M. Kiškutis, V. Klevelis) (1907-2002), poetas, vaikų rašytojas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas, redaktorius, JAV išeivijos lietuvių literatūros klasikas, „Sakalo“ leidyklos premijos laureatas (1936 m.) už eilėraščių rinkinį „Ženklai ir stebuklai“ (Kaunas: Sakalas, 1936), Valstybinės literatūros premijos laureatas (1940 m.) už knygą „Kunigaikščių miestas“ (Kaunas: Sakalas, 1939), Švietimo valdybos premijos laureatas (1945 m.) už eilėraščių rinkinį „Svetimi kalnai“ (Tiubingenas: A. Urbonas, 1945), Lietuvos rašytojų draugijos premijos laureatas (1953 m.) už eilėraščių rinkinį „Didžioji kryžkelė“ (Čikaga: Terra, 1953), Aidų literatūros premijos laureatas (1961 m.) už eilėraščių rinkinį „Vidudienio sodai“ (Los Andželas: Lietuvių dienos, 1961), Lietuvių bendruomenės literatūros premijos laureatas (1986 m.) už rankraštį „Po aukštaisiais skliautais“ (Los Andželas: Lietuvių dienų leidykla, 1989), dvidešimt penktasis „Poezijos pavasario“ laureatas (1989 m.) už rinktinę „Poezijos pilnatis“ (Vilnius: Lietuvos kultūros fondas „Sietynas“, 1989), Popiežiaus Jono Pauliaus II medalis „PRO ECCLESIA ET PONTIFICE“ (1989 m.), Pasvalio miesto Garbės piliečio vardas (1991 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (1993 m.), VDU garbės daktaro vardas (1994 m.), Kauno miesto Garbės piliečio vardas (1995 m.), Šaulių žvaigždė (1996 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius (1998 m.), Šv. Grigaliaus Didžiojo Riterių Komandieriaus ordinas (1998 m.), jo vardu 2011 m. Kauno miesto savivaldybė įsteigė Bernardo Brazdžionio literatūros premiją.

Gintaras Patackas (g. 1951), poetas, prozininkas, vertėjas (iš rusų k.), inžinierius-statybininkas, kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ prizas (1998 m.) paminint Spaudos atgavimo dieną, trisdešimt ketvirtasis „Poezijos pavasario“ laureatas (1998 m.) už rinktinę „Jazmino žiedas vakarą prakalbina“ (Vilnius: Vaga, 1997), Įsimintiniausias Kauno menininkas (2009 m.), Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas (2011 m.), Elenos Mezginaitės premijos laureatas (2012 m.) už kūrybos aistrą, įelektrinusią eilėraščių posmus, visuomet žaižaruojančius Lietuvos poezijoje (2012 m.), keturioliktasis Vieno lito premijos laureatas (2013 m.) už knygas „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012), „Kauno dienos“ prizas (2016 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“ už poetinio dueto su Ana Gerasimova-Umka dvikalbę knygą „Užskaita“ („Взаимозачет“, Maskva: OGI, 2015), Kauno Kultūros premijos laureatas (2018 m.), dvidešimt antrasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2021 m.) už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.

Violeta,
begaliniai dėkinga už šiuos talentingai aprašytus ,man jautrius prisiminimus

Vytautas Stulpinas (g. 1952), poetas, pedagogas, bibliotekininkas, miškininkas, Respublikinio jaunųjų literatų konkurso Panevėžyje premijos laureatas (1971 m.), Karolinos Praniauskaitės premijos laureatas (1998 m.) už knygą „Didysis kambarys“ (Kaunas: žurnalo „Nemunas“ leidybinė grupė, 1998), trisdešimt septintasis Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatas (2008 m.) už eilėraščių rinkinį „Pavėsiai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007), Utenos Mero premijos laureatas (2011 m.) už publikacijas almanache „Atokios stotys“, šeštasis Dionizo Poškos literatūrinės premijos laureatas (2014 m.) už eilėraščių knygą „Tolymės“ (Vilnius: Naujoji Romuva, 2013).

Sveikinu ,Jus tikrai vertas premijos ir kaip zmogus ,ir kaip poetas.Jusu talento gerbeja.

Algimantas Mikuta (tikr. Algimantas Aleksandras Mikuta) (g. 1943), poetas, vertėjas (iš rusų, bulgarų, kirgizų k.), redaktorius, penkioliktasis „Poezijos pavasario“ laureatas (1979 m.) už eilėraščių knygą „Švytuoklė“ (Vilnius: Vaga, 1978), laikraščio „Kauno diena“ prizas (1995 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“ už geriausią tikrovės atspindėjimą poezijoje, dvidešimt ketvirtasis 8-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatas (2002 m.), trisdešimt antrasis Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatas (2003 m.) už poezijos knygą „Aštuoneiliai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis (2003 m.), dvyliktasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2011 m.) už ekspresyvumą, paradoksalų mąstymą, vaizdingumą, knygų vertimą, Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2013 m.) už eilėraščių rinkinį „Keltininkas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013), L. Tolstojaus religinės filosofijos ir etinės minties knygos „Gyvenimo kelias“ (Kaunas: Trigrama, 2013) vertimą bei populiarių dainų tekstus, Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklas (2013 m.), dvidešimt ketvirtasis Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatas (2015 m.) už poezijos rinktinę „Gyvenau be laikrodžio“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014), ketvirtasis Kauno miesto savivaldybės Bernardo Brazdžionio literatūrinės premijos laureatas (2014 m.) už poezijos knygą „Keltininkas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013), dešimtasis Dionizo Poškos premijos laureatas (2018 m.) už eilėraščių knygą „Kelias į Laumes“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2018 m.) už indėlį į Lietuvos kultūrą ir Kauno miesto garsinimą.

Vytautas Martinkus (g. 1943), prozininkas, literatūrologas, eseistas, rusų kalbos vertėjas, filosofas, literatūros kritikas, redaktorius, pedagogas, visuomenės veikėjas, inžinierius, LTSR valstybinės premijos laureatas (1985 m.) už romaną „Medžioklė draustinyje” (Vilnius: Vaga, 1983), antrasis 1-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatas (1995 m.), aštuntasis Juozo Paukštelio literatūros premijos laureatas (1999 m.) už rankraštinį romaną „Simonija” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997), ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžius (2003 m.), penktasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2003 m.), Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos apdovanojimas „LATGA-A Aukso žvaigždė” (2008 m.), trečiasis Liudo Dovydėno premijos laureatas (2010 m.) už istorinį romaną „Žemaičio garlėkys” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2011 m.) už kalendorinių novelių knygą „Dvylika lieptų“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011) ir monografiją „Estetinė literatūros gyvybė” (Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010), Lietuvos mokslų akademijos vardinės Vinco Krėvės mokslo premijos laureatas (2012 m.) už darbų ciklą „Vertybinė šiuolaikinės lietuvių prozos samprata” (Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk” (2013 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Padėkos raštas (2013 m.), Jurbarko rajono savivaldybės ženklas „Už nuopelnus Jurbarko karštui” (2013 m.), nominacija Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai (2013 m.) už apysakų dilogiją „Šuns mazgas” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005), romaną „Žemaičio garlėkys” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009) ir kitas knygas, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2014 m.), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2018 m.), dešimtasis Antano Baranausko literatūrinės premijos laureatas (2020 m.) už romaną „Tavo bažnyčios rūsys“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018).

Gal dulkes paprasčiausiai kelia vėjas? Tik argi viskas tikra, ką matai? Kaip ne maištausi, jei žydėjai, vytai, mirei ir dulke pavirtai ?

„DIEVO IR SAVĘS LINK: KUNIGO RIČARDO MIKUTAVIČIAUS PAMOKSLAI IR MINTYS, 1994–1998 METAI“. – tai nuostabiausias Dvasinis vadovas, kurio nepaleidžiu iš rankų.

Daiva Molytė-Lukauskienė (g. 1967), poetė, dailininkė, korespondentė, knygos „Natiurmortas su gudobelės šaka“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002) nominacija Knygos meno konkurse „Vilnius 2002“ (2002 m., dailininkas A. Kliševičius, iliustracijos autorės), dvidešimt septintoji Zigmo Gėlės premijos laureatė (2003 m.) už geriausią metų poetinį debiutą „Natiurmortas su gudobelės šaka“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002), Varpų“ literatūrinės premijos laureatė (2010 m.), Meno kūrėjo statusas (2011 m.), dvidešimt aštuntoji Ievos Simonaitytės premijos laureatė (2014 m.) už eilėraščių rinkinį „Baltojo kiro giesmynai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), Neringos savivaldybės atminimo medalis (2014 m.), „Panevėžio literatūrinės žiemos‟ festivalio prizas „Literatūrinė lapė‟ (2016 m.) už natūraliausią poezijos žvilgesį eilėraščių knygoje „Baltojo kiro giesmynai‟ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), trisdešimt šeštoji Ievos Simonaitytės premijos laureatė (2022 m.) už eilėraščių rinkinį „Kaligrafijos eskizai“ (Vilnius: Homo liber, 2021).

Sveiki.
Noriu pasiteirauti dėl Grigorijaus Kanovičiaus literatūros premijos konkurso. Ar tinka kūrinys, publikuotas 2021m tinklalapyje, skirtame Kaunas kultūros sostinė 2022, Istorijų festivalyje?
Tas pats kūrinys įeina į novelių rinkinį, kuris pelnė 2-ą premiją 9-ame vaikų literatūros konkurse Švieskime vaikus.
Ačiū, su pagarba Ina Ogenskienė

Grigorijus Jakovas Kanovičius (Григо́рий Яков Канович, tikr. Яков Семёнович Канович – Jakovas Semionovičius Kanovičius) (g. 1929), litvakų prozininkas, poetas, dramaturgas, vertėjas (į rusų k.), scenarijų autorius ir režisierius, tinklaraštininkas, LTSR Literatūros premijos laureatas (1988 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinas (1995 m.), knyga „Žydų parkas“ (Парк забытых евреев, 1997) pripažinta geriausiu metų romanu rusų kalba Izraelyje (1997 m.), knyga „Šėtono apžavai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką ir nominuota Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje (2008 m.), vienuoliktasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2010 m.), knygos „Miestelio romansas“ (Vilnius: Tyto alba, 2013) nominacija (2013 m.) Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2014 m.), septintasis Liudo Dovydėno premijos laureatas (2014 m.) už prisiminimų romaną „Miestelio romansas“ (Vilnius: Tyto alba, 2013), Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius (2015 m.) už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) literatūrinės premijos laureatas (2020 m.) už romaną „Šėtono apžavai“ (Vilnius: Tyto alba, 2020).

Sveiki, noriu šią knygą įsigyti, kur būtų galima, tai padaryti?
Taipogi noriu dalyvauti skaitymuose esu literatė jauniausioji “MARČIUPYS” literatų klube.
Kur turėčiau kreiptis?

Bitė Vilimaitė-Šukienė (1943-2014), prozininkė, vienuoliktoji Žemaitės literatūrinės premijos laureatė (1976 m.) už apysakos ir apsakymų rinkinį „Obelų sunki našta“ (leidykla „Vaga“, 1975), premijos laureatė (1992 m.) už geriausią ir reikšmingiausią knygą vaikams ir paaugliams – apsakymų rinkinį „Čiuožyklos muzika“ (Vilnius: Vyturys, 1991), dešimtoji Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureatė (1997 m.) už apsakymų knygą „Užpustytas traukinys“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996), pirmoji LLTI premijos laureatė (2002 m.) už novelių rinktinę „Papartynų saulė“ (Vilnius: Tyto alba, 2002), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2003 m.) už novelių rinktinę „Papartynų saulė“ (Vilnius: Tyto alba, 2002).

Birutė Jonuškaitė (Biruta Augustinienė) (g. 1959), poetė, prozininkė, publicistė, redaktorė, prozos, poezijos, esė, vaikų literatūros, dramos, straipsnių vertėja (iš lenkų k.), Antano Jonyno premijos laureatė (1989 m.) už geriausią jaunųjų prozos knygą „Pateisinti save“ (Vilnius: Vaga, 1989), dvidešimt devintoji Žemaitės literatūrinės premijos laureatė (1997 m.) už apsakymų rinkinį „Rugių laukas“ (Punskas: Aušra, 1996), septynioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė (2016 m.), šeštoji Petro Cvirkos literatūrinės premijos laureatė (2002 m.) už geriausią novelių knygą „Žalčių tiltas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laureatė (2004 m.) už publicistiką kultūros tema, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premijos laureatė (2006 m.) už knygą „Eksperimentas“ (Vilnius: Gimtasis žodis, 2005), antroji Jurgio Kunčino vardo premijos laureatė (2006 m.) už geriausią novelę „Ragana ir…“, Witoldo Hulewicziaus premijos (Varšuvoje) laureatė (2006 m.) už lietuvių ir lenkų literatūrų suartinimą, trisdešimt penktoji 13-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatė (2007 m.) už apsakymų ciklą „Kregždėlaiškis“ (Vilnius: Versus aureus, 2007), Jono Marcinkevičiaus premijos laureatė (2009 m.) už romaną „Baltų užtrauktukų tango“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009), devynioliktoji Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureatė (2015 m.) už filantropinę veiklą, ypač jaunųjų kūrėjų skatinimą ir rėmimą, Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ (2015 m.) už filantropinę veiklą, ypač jaunųjų kūrėjų skatinimą ir rėmimą, knygoje „Eksperimentas“ (Vilnius: Gimtasis žodis, 2005), romano „Maranta“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015) nominacija (2015 m.) Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje (romanas įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką), Lenkijos Respublikos valstybinis apdovanojimas „Auksinis kryžius“ (2016 m.) už nuopelnus vystant lenkų ir lietuvių bendradarbiavimą, lenkų kultūros populiarinimą bei bendradarbiavimą su Lenkija, devintoji Liudo Dovydėno premijos laureatė (2016 m.) už geriausią naują lietuvišką romaną „Maranta“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015), septynioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė (2016 m.), Lietuvos rašytojų sąjungos Suvažiavimo premijos laureatė (2019 m.), Baltijos Asamblėjos premijos laureatė (2020 m.), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laureatė (2020 m.) už publicistiką kultūros tema – už pokalbių knygą „Laikas ir likimai“ (Vilnius: Homo liber, 2019), dvidešimt antroji Vlado Šlaito premijos laureatė (2020 m.) už pokalbių knygą „Laikas ir likimai“ (Vilnius: Homo liber, 2019), romano „Maranta“ lenkiškasis leidimas (vertė Agnieszka Rembialkowska) pateko į Gdynės literatūros premijos finalinį nominuotų knygų penketuką (2021 m.), Jono Avyžiaus literatūros premijos laureatė (2022 m.) už romanų dilogiją – „Maranta“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015) ir „Maestro“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019).

Skorpione pamirso arba dar kuria eiles.

Petras Palilionis (g. 1940), poetas, dramaturgas, scenaristas, eseistas, redaktorius, žurnalistas, teisininkas, šešioliktasis „Poezijos pavasario“ laureatas (1980 m.) už knygą „Mažosios poemos“ (Vilnius: Vaga, 1979), Boriso Dauguviečio premijos laureatas (1984 m.) už dramines poemas (apie A. Vištelį, A. Mickevičių, K. Binkį) „Vėjuota saulė“ (Vilnius: Vaga, 1983), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laureatas (2001 m.) už knygą „Svajojęs gražų gyvenimą“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001), LATGA-A Aukso žvaigždė (2008 m.), Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno premijos laureatas (2009 m.) už reikšmingą veiklą literatūros srityje, ilgametę ir reikšmingą kultūrinę veiklą, Kauno apskrities viršininko garbės ženklas (2010 m.), pirmasis Kauno miesto savivaldybės Bernardo Brazdžionio literatūrinės premijos laureatas (2012 m.) už knygą „Tautos šauklio aidai“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2011), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvarinis medalis (2011 m.), Kauno rašytojų Vieno lito premijos žymuo už 1999 m. įsteigtos premijos autorystę (2013 m.), dvidešimt septintasis Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureatas (2015 m.) už skaitytinę dramą „Metai Tamsčiuko atokaitoj“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2014), Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklas (2015 m.) už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai, ypač uolų ir sąžiningą darbą ir visuomeninę veiklą, LRT ir asociacijos LATGA organizuoto radijo dramaturgijos konkurso „Kviečia radijo teatras“, skirto Lietuvos radijo 90-mečiui, premijos II-osios vietos laureatas (2016 m.) už pjesę „Meilės ieškotojai“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2017), Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus Garbės ordinas (2021 m.) už prasmingą bendradarbiavimą su LŽS bei aktyvų dalyvavimą svarbiausiuose žurnalistiniuose renginiuose, Maironio lietuvių literatūros muziejaus garbės ženklo „Maironio sodo obuolys“ laureatas (2022 m.) už poetinį žodį ir kūrybinį indėlį į lietuvių literatūros istoriją, už tyrinėjimus ir kitų lietuvių literatūros autorių kūrybinio palikimo puoselėjimą, už pasitikėjimą muziejininkais ir muziejui padovanotus vertingus eksponatus.

Stanislovai, lauksime knygos! Sėkmės!

Aleksas Dabulskis (slap. Horacijus Drapakas) (1934-2020), poetas, satyrikas, vertėjas (iš rusų k.), stilistas, redaktorius, leidėjas, tremtinys, statybos inžinierius, Augustino Griciaus premijos laureatas (1990 m.), LATGA-A metų vertėjo nominacijos laureatas (2001 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius (2004 m.), Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno premijos laureatas (2009 m.) už reikšmingą veiklą literatūros srityje, Kauno miesto savivaldybės Santakos II laipsnio garbės ženklas (2014 m.) už nuopelnus Kauno miestui, šešioliktasis Vieno lito premijos laureatas (2015 m.) už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis” (Vilnius: Kauko laiptai, 2014), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2019 m.) už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir Kauno miesto garsinimą.

Vladas Kalvaitis (1929-2018), poetas, prozininkas, satyrikas, pedagogas, politinis kalinys, antrasis Reginos Biržinytės literatūrinės premijos laureatas (1998 m.) už satyrinių miniatiūrų ir epigramų knygą „Kolega įsiūlė…“ (Vilnius: Asveja, 1997), G. Stulpinienės vadybos kolegijos premijos laureatas (1999 m.), dvyliktasis Reginos Biržinytės literatūrinės premijos laureatas (2008 m.) už apsakymų knygą „Volungė“ (Kaunas: Nemunas, 2007), devintasis Petro Cvirkos literatūrinės premijos laureatas (2009 m.) už novelių rinkinį „Svečias iš Magadano“ (Kaunas: Nemunas, 2008), vienuoliktasis Vieno lito premijos laureatas (2010 m.) už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“ (Kaunas: Nemunas, 2008), keturiasdešimt antrasis Žemaitės literatūrinės premijos laureatas (2012 m.) už novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011), penktasis Liudo Dovydėno premijos laureatas (2012 m.) už novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011), keturiasdešimt pirmasis 19-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatas (2013 m.) už novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011), Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo premijos laureatas (2015 m.) už kūrybinius nuopelnus lietuvių literatūrai, septynioliktasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2016 m.) už novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011), Jono Marcinkevičiaus premijos laureatas (2016 m.) už romaną „Sustiprinto režimo barakas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2011).

Gintaras Bleizgys (g. 1975), poetas, prozininkas, eseistas, literatūros kritikas, redaktorius, Leonido Jacinevičiaus literatūrinės premijos laureatas (1997 m.), antrasis Jaunojo jotvingio premijos laureatas (1999 m.) už geriausią metų debiutą – poezijos rinkinį „Vietovė. Šiaurė“ (Vilnius: Vaga, 1998), Julijono Lindės Dobilo premijos laureatas (2012 m.) už eilėraščių rinkinį „Sodas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), penktasis Jurgos Ivanauskaitės vardo premijos laureatas (2013 m.) už kūrybinės sąmonės atvirumą ir intensyvumą, už poetinę drąsą ir galią kurti metafizinę tikrovę, už poetinio žodžio įtaigą eilėraščių rinkinyje „Sodas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2014 m.) už eilėraščių rinkinį „Sodas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), trisdešimtasis Jotvingių premijos laureatas (2014 m.) už eilėraščių knygą „Kai sėlinsi manęs“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014), dvyliktasis Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2014 m.) už poezijos knygą „Sodas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), trisdešimtasis Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūros premijos laureatas (2018 m.) už dienoraščių romaną „Karmelio kalno papėdėje“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017).

Puiki rašytoja. Ypatingai sužavėjo knyga apie Vytautą Mačernį.

Įdomu! Teko čiupinėti archyvą, lankytis namelyje, muziejuje buvo nemažai R.S. atminimo vakarų.

Edvardas Viskanta (1902-2002), žurnalistas, vertėjas (iš prancūzų, italų, vokiečių, rusų k.), redaktorius, pedagogas, tremtinys, Antano Venclovos premijos laureatas (1987 m.) už nuopelnus verčiant pasaulinę literatūrą, Vinco Rastenio premijos laureatas (1993 m.) už nuopelnus verčiant pasaulinę literatūrą, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (1997 m.), Kauno miesto Garbės piliečio vardas (2000 m.), konkurso „Tautos kultūra – atgimstančios visuomenės siela“ laureatas (2003 m.) už prisiminimų, dienoraščių, straipsnių knygą „Gyvenimo kelionėje“ (Vilnius: ALS leidiniai, 2002).

Ar kartais šis konkursas ne gimnazistams….

SVEIKINIMAI!

Taip miela ir paprasta, sava…

Puiku, Tomai! Sveikinu!

Petras V.

Sutinku dėl Archipovos. Ir dėl kitų imperinės pasaulėžiūros kūrėjų.Nesutikčiau dėl totalaus rusų kultūros,kurios dalis yra viso pasaulio kultūros nuosavybė ir paveldas, boikotavimo. (Pvz. niekas geriau už jų filosofą Čaadajevą neapibūdino despotijos rusų istorijoje,vergiškos eilinių rusų pasaulėjautos priežąsčių. Žiūrint jų gretinimo su nacių Vokietija, niekas pasaulyje neboikotavo nei poo II p.k. nei jo metu Marlen Dietrich and Thommo Manno ir kitų antinacistinių kūrėjų, nors būta tokio vajaus kaip ir dabar, ir ypač itarp patyrusių genocidą žydų, boikotuoti ar net griauti visa, kas vokiška,nes jų istorija atvedė tautą prie nacizmo).Ką gi, vienas iš karo “nuopelnų”, kad jis visus užkrečia akinančia, pasiutusia neapykanta. Net menininkus, kurie visuomet žvelgia plačiau ir giliau įžvelgia.

Laba diena, kur galima būtų nusipirkti A. Pakėno knygą?
Dėkoju.

Algimantas Mikuta (tikr. Algimantas Aleksandras Mikuta) (g. 1943), poetas, vertėjas (iš rusų, bulgarų, kirgizų k.), redaktorius, penkioliktasis „Poezijos pavasario“ laureatas (1979 m.) už eilėraščių knygą „Švytuoklė“ (Vilnius: Vaga, 1978), laikraščio „Kauno diena“ prizas (1995 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“ už geriausią tikrovės atspindėjimą poezijoje, dvidešimt ketvirtasis 8-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatas (2002 m.), trisdešimt antrasis Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatas (2003 m.) už poezijos knygą „Aštuoneiliai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis (2003 m.), dvyliktasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2011 m.) už ekspresyvumą, paradoksalų mąstymą, vaizdingumą, knygų vertimą, Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas (2013 m.) už eilėraščių rinkinį „Keltininkas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013), L. Tolstojaus religinės filosofijos ir etinės minties knygos „Gyvenimo kelias“ (Kaunas: Trigrama, 2013) vertimą bei populiarių dainų tekstus, Kauno miesto savivaldybės 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas (2013 m.), dvidešimt ketvirtasis Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatas (2015 m.) už poezijos rinktinę „Gyvenau be laikrodžio“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014), ketvirtasis Kauno miesto savivaldybės Bernardo Brazdžionio literatūrinės premijos laureatas (2014 m.) už poezijos knygą „Keltininkas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013), dešimtasis Dionizo Poškos literatūrinės premijos laureatas (2018 m.) už eilėraščių knygą „Kelias į Laumes“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2018 m.) už indėlį į Lietuvos kultūrą ir Kauno miesto garsinimą, Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno premijos laureatas (2022 m.) už „tradicinę“ eiliavimo formą, rimą ir ritmą.

Laba diena,
ar yra galimybė nusipirkti knygą “ŽVAIGŽDĖ GALINIAME GRYČIOS LANGE”?

Sveikinimai! „Nemuno” žurnalą skaityti pradėjau 1978-aisiais 😉

Gedimino Jankaus verdiktas apie Edmundo Janušaičio kūrinį sudėtas šiame pasaže:

“Metaforų gausa, poetizmai, daugybinės mįslingos užuominos transformuoja, aukštyn kojom verčia ir taip gan sudėtingą kūrinio struktūrą, verčia skaitytoją ieškoti galų, aiškintis, kada koks Antanas, Vincentas, jo boba ar Fricas yra tikresnis, realesnis, atviresnis. Manau, kad autorius sąmoningai suvinkliojo tas visas istorijas, ir dramatiškas, ir tragiškas, ir juokingas, siekdamas didesnio efekto. Tačiau suvinkliojo gan dviprasmiškai, nevengdamas teatrališkumo, pozos, įmantrybių, tad daugelis jo nelengvai iššifruojamų personažų tapo taip pripildyti metaforų, kad patys tapo metaforomis.”

O juk nusibodo – pripažinkime, sesės ir broliai lietuviai – neiššifruojamų-pusiauiššifruojamų ir peršifruojamų personažų. Postmodernizmas baigia ėsti savo uodegą – vien pasturgalį, atleiskite, graužia. Vinco Mykolaičio-Putino “Altorių šešėlio” siunčiu skaityti visą jaunuomenę. Kad nors kiek klasikos išmoktų. Čia kaip su nūdienos “tapyba”: piešti nemoka, o “tapo”.
Bet už energiją pagirti verta. Čia ji, vis retesnė viešnia, lyg ir apsilankė.

Visada laukiu Violetos tekstų – išgyvenimų ir išprotavimų, sielos ir patirties.

Ačiū!))!)!)!Mylim, skaitom, turtinam sielą!!

“Siekdami ieškoti geriausio sprendimo ar sprendimų, siūlysime surengti gyvą diskusiją. Diskusijoje kviesime dalyvauti literatūrologus, istorikus, kultūrologus, architektus, urbanistus, kitų sričių atstovus ir plačiąją visuomenę.”

Verta prisiminti: deja, dauguma panašių diskusijų baigėsi niekuo. Jeigu manote, kad gerai darote – darykite. Patikėkite, laikas parodys, kad buvote teisūs, būsite pagirti. Nepatenkinti liks tik niurgzlos. Sėkmės.

Ir Gabrieles mama Lina mokykloje buvo gabi literate.
Pateikti tekstai daugiaprasmiai, stebina savita mastysena, originalia raiska. Aciu.

,,Buvo kaimas – ir kaimo nėra” …
Kasdienių rūpesčių prasminga šiluma.
Gera skaityti 🙂

Mieli literatūrinio pasaulio gyventojai, dėkoju Jums už žinutes, palaikymą ir dėmesį. Gera, kad atrandame vieni kitus. Mielaširdingai kviečiu susijungti su manimi ir kitose platformose, kaip Facebook ar Substack, burti ir gausinti mūsų grožės skaitytojų ratą. <3

Labai patinka eilėraščiai. Tokie vyriškai apimlūs laiką, regėjimus, realybę, tikrumą ir lūdesį…

Gediminas Jankus parašė iš širdies.
Spektaklio nemačiau, bet susidaryti įspūdį-požiūrį (maždaug pusė darbo prieš einant į teatrą) įstengiau.
Komplimentariškas, geranoriškas Gedimino požiūris. Kūrėjų pastangas tikrai nuoširdžiai pasitinkantis požiūris.
Ir:
“Sumoderninto W. Shakespeare pastatyme nevaržoma ir intelektuali režisieriaus ir jo bendraminčių fantazija trykšte trykšta, juk galima nesilaikyti tos įprastos, absurdiškos realybės, asmenybę varžančių rėmų, draudimų, fobijų. Herojai laisvi ir mėgaujasi tąja laisve, patirdami aibę neįprastų nutikimų ir susitikimų.”

Palinkėjimų, kuriuos recenzentas pasako gale, nereikia kartoti – visi juos matome.
Dėkoju.
Arvydas Juozaitis

DONALDAI!
Esi gintaro lašas Nemuno ir Neries SANTAKOJE.
SVEIKINU — NUOŠIRDŽIAUSIAI.
Arvydas J.

Ačiū už viską

Laba diena

Visada žavėjausi Dalia. O kaip keista, nebuvau skaičiusi jos poezijos, neteko būti susitikimuose. Guodžia tai, kad poetė liko savo darbuose. Labai gaila šios nuostabios, žavingos moters.

Laba diena, ar turite Dalios Teišerskytės ,,Paskutinių lapų išleistuvės”?

Malonūs sveikinimai naujam Kūrėjui įsijungusiam į Kauno rašytojų gretas!

Šaunuolė Tautvyda su savo naujomis -naujų potyrių- eilėmis… Balsas – nepasiduoti!!!

Labai malonu išgirsti gerus Žodžius mūsų Tautos talentams, o ypač, kai likimo vėjai nubloškia gyventi svetur…Padėka ir pagarba organizatoriams, IR visiems mylintiems lietuvišką POEZIJĄ!

Labai gražu, jautru, nostalgiška.
Šaunuolė Aldutė, nepaliauji stebinti.

BŪTINAI — atvyksiu į Kauną, “pas Aleksą”.
Sveiko proto “ūpas” – tai Aleksas.
Horacijus Drapakas – tai irgi Aleksas.
Humoro ir Homero skrynia – tai Aleksas.

LABAI BRANGUS IR ARTIMAS SIELAI ŽMOGUS.
Horacijaus Drapako prototipas, daugelio jo nuotykių herojus.
Arvydas J.

Puikiai, Romualdai… Suintrigavote… ketinu susipažinti su visa jūsų kūryba

Gražus rašinys, sėkmės Jums Aldute kūryboje!!!

Nu šaunuolė nėra ką pridurti,sėkmės kuryboje.

Puiki fantastika į ateitį. Sveikinu autorės mintį, kad neišbraukime iš žodyno gražių žodžių, nes nebežinosime jų reikšmės. Gal išliksime žmonėmis, o ne robotais. Puiki legenda „Balta paukštė”.

Skaičiau su nostalgijos gaida širdyje- prisiminiau jaunystę, kada mokykloje reikėjo tautosakos vakaronėse dalyvauti🤔 …toks kūrinys labai tiktų perskaityti. Kaip vaizdžiai perteikta- skaitydama viską prieš akis mačiau, kaip filmą žiuretum. Be galo spalvinga ir turtinga Romaldo žodžių paletė.🙂

Perskaičiau novelę-impresiją ” Balta paukštė” ir nerandu tiksliau ,geriau apibūdinti negu parašė atsiliepimą rašytojas ,žurnalistas Gediminas Jankus.
Novelė lengvai skaitosi, mintys liejasi žaismingai ,išraiškingai tarsi kokiame eilėraštyje .
Kūrinys aktualus, rekomenduoju visiems paskaityti ir pamąstyti apie nūdienos pasirinkimo būtinybę.

Puiki impresija. Su malonumu perskaičiau abi impresijas. Taip tikroviškai papasakota – rodos, kad patekau į “savo” Tyrelio pelkę. Mėgstu skaityti tokio tipo apsakymus ir pati bandau rašyti.

Patikslinu, kad karstas išnešamas 12 val.

Gerb. GEDIMINAI, labai gražiai, šiltai, iškiliai minite V. Kalvaičio kūrybą, kuri taip raiškiai, gausiai, įsimenamai bykstelėjo, galima sakyti staiga, autoriui sulaukus garbaus amžiaus.
Džiugu, kad kraštiečiai kasmet sumaniai pamini rašytojo gyvenimą ir kūrybą.
Ir ačiū Jums už nuolat prisimenamus ir primenamus mums garbių Lietuvos rašytojų ir poetų vardus.

AN PATINKA ALDONOS ŠIRVINSKIENĖS PARAŠYTA IMPRESIJA ,,SUSITIKIMAS SU VAIŽGANTU
ATRODO,KAD RAŠYTOJA GYVENA KARTU SU VAIŽGANTU IR NET PAŽĮSTA VISAS VIETAS KUR VAIKŠČIOJO VAIŽGANTAS
TAI NUOSTABI IMPRESIJA IR MAN ISTORIŠKAI ARTIMA

Visiškai sutinku su rašytojų sąjungos narių ypač gera nuomone apie Aldonos Dudonytės – Širvinskienės kūrybą impresiją “Susitikimas su Vaižgantu”.
Linkiu Aldonai sėkmės ir neišsenkančios energijos kūryboje.

Toks mistinis susitikimas su rašytojo dvasia, įdomios mintys, labai geras prisiminimas. Sėkmės Jums!

Įdomus, mistinis susitikimas su Vaižgantu, nuoširdus, vaizdingas pasakojimas impresijoje „Susitikimas su Vaižgantu”. Linkiu ir toliau sėkmės kūryboje!

Nuoširdus, vaizdingas pasakojimas apie Juozo Tumo – Vaižganto gimtinę Malaišius. Įdomus mistinis susitikimas su pačiu kunigu – rašytoju. Labai ačiū, Aldute, sėkmės ir toliau kūryboje!

Ačiū autorei už įtaikingai aprašytą susitikymą su T. Vaižgantu. Tai nuostabu! Rodos, kad jie čia ir dabar šnekučiuojasi, kaip kaimynai. Sveikinu!

Puiki impresija, kurią su malonumu skaičiau. Tikėkime, kad išliksime žmonėmis, o ne robotais. Graži legenda „Balta Paukštė”. Ačiū!

Puiki G.Jankaus spektaklio KARTOTEKA analizė. Ją perskaitęs,jautiesi tarsi dar kartą pamatęs spektaklį.Tokio aukšto lygio spektaklio recenzijos man dar neteko skaityti,Ačiū,Gediminai.

Įdomu. Reikalinga. Savita. Priminti, vis dar įtvirtinti. Justas tą geba.

Tik Jums tai duota…Gražiai,subtiliai,giliai….AČIŪ

Laba diena,

Radau informaciją apie jūsų organizuojamą J.Biliūno rašymo darbų konkursą, bet neradau informacijos apie darbų apimtį bei pateikimo terminus. Nesu profesionali rašytoja, kurių sau ir draugų ratui. Labai norėčiau sudalyvauti jūsų konkurse. Atsiųskite prašau, dalyvavimo sąlygas.
NumDa yra mano literatūrinis slapyvardis.

Perskaičiau. Patiko. Taip nuosekliai perteikta istorija. Visi norime būti reikalingi, pastebėti ir įvertinti. Autorei pavyko meniškai papasakoti, atrodo, tokią paprastą gyvenimišką situaciją. Skaitai ir galvoji, kas bus toliau. Rašytojai linkiu savo kūryboje toliau tęsti įdomius pasakojimus. Sėkmės!

Daugelis manau atpazinome save ir ne po viena karta.Krtotekas turime visi vienos plonos kitos issibarsciusios ar laukiancios irasu. Gyvename epizodais kuriuose musu gyvenimas vekiamas aplinkos tampa kitu zmoniu kartotekomis ne eiliniu o paprastu zmoniu

Labai jau jautri novelė apie lagaminą. Aldona,jau ką sugebi,tai sugebi gražiai jautriai aprašyti šiuo atveju lagamino istoriją. Linkiu ir toliau kurti.Sėkmės.

Prieš daug metų teko dalyvauti susitikime su šviesaus atminimo poete Dalia Teišerskyte. Neišdildomą įspūdi paliko betarpiškas ir nuoširdus bendravimas. O Jos posmai, semti iš gyvenimo vandenyno, paliečia širdį, jaudina savo gelme, prasmingumu, jautrumu.

Gana subtilu, nors ir didaktiška — bet kalbos ir paradoksalumo valdymas neabejotinas.

REGĖJIMAS
Neklauski: kas svarbiau – tos salos
kalvų, tamsuojančios sniegų laukuos,
ar debesų švininis karnavalas,
kur nė žvaigždelės neįžvelgt blankios?
… čia gal nereikėtų klaustuko.

Aldut, ir aš noriu į tavo vaikystės Laumių karalystę. Ar pasiimsi keliaudama?

Šaunuolė,neprarandi optimizmo,puikus rašinys.

Tikslus GEDIMINO JANKAUS pastebėjimas: … prisimenu tą neišdildomą įspūdį, kurį dar sovietmečiu kėlė jos /Elenos Puišytės/ poezija – drąsi savo filosofiniais apmąstymais, moralinių vertybių išaukštinimu, meditaciniu susikaupimu. Dvasingumas ir aukštų idealų teigimas – vienas svarbesnių jos kūrybos motyvų. Kūryboje Itin ryški labai reta vydūniškoji triada – Asmuo-Tauta-Pasaulis.

Ačiū, Justai, gražiai parašei!

Puikios novelės. Kai Romaldas rašo negalvodamas, kad yra rašytojas, išeina nuoširdžiai ir talentingai.

Įdomus susitikimas, pasikalbėjimas. Tegul taip ir būna. Aldona padeda mūsų žymiesiems, mūsų svarbiesiems būti – išbūti, likti, pasilikti – išlikti.

Ačiū, Gintarai. Smagu skaityti, smagu sugrįžti į savos jaunystės vingrius takus. To laiko žingsniai tiktai į kalną. Liuks!

.Pagarbiai, Romas

Pažįstu Gintarą daug metų. Jis tikrai yra įvairialypė asmenybė, pilnas idėjų ir griebiantis gyvenimą kaip jautį už ragų. Jis visada buvo, ir yra, pilnas istorijų. Būnant pas jį svečiuose, pasakojimai liedavosi vienas paskui kitą, ir praradęs laiko nuovoką, galėdavai užsibūti iki vėlumos. Perskaičius jo parašytą knygelę, man buvo atvertas dar vienas pažinimo puslapis ne vien apie to meto Lietuvos kultūrinius jaunimo patyrimus, bet ir apie patį Gintarą kaip žmogų. Likau įkvėptas ir maloniai sužavėtas.

Ačiū, Gintarai. Smagu keliauti vingriais jaunystės takais ir vis į kalną. Aštri, jautri plunksna. Liuks!

Pagarbiai, Romas.

Ačiū, Gintarai. Smagu keliauti vingriais jaunystės takais ir vis į kalną. Aštri, jautri plunksna. Liuks!

Pagarbiai , Romaldas.

“Ant ko stovi pasaulis?
– Ant dramblių”… Taip rašė Gintaras Šiurkus savo kūrinyje “Koks nuostabus pasaulis”.
Ant kieno pečių laikosi originalios idėjos, unikalūs literatūriniai kūriniai? Pati klausiu, pati ir atsakau – ant tokių autorių kaip E. Hemingvėjus, J. Biliūnas, J. Kunčinas, Jonas Adamsas.
Sėkmės naujam rašytojui! Tegu visada kūrybos pasaulis Jums būna nuostabus.

Ačiū,Eglute,

Labai gražus eilėraštis -lengvas, šviesus,sklidinas
Vilties!.🌿💞🕊️

Svajonės. Kas nemėgsta svajoti? Manau, kad svajoja visi: ir jauni,ir seni. Teksto lyrinė herojė gan drąsi, kad nakčiai pasilieka po atviru dangumi mažai žinomoje vietoje. Ji neturi laiko bijoti, ji taip įsijaučia į ją supančią gamtą, jaučia ją savo esybe. Pavojingas gali būti tik kitas asmuo, čia jam atsirasti nėra jokių šansų. Stebiuosi tokiu giliu autorės įsijautimu į ją supančią aplinką, jos perteikimu. Tiesiog miela skaityti – lyg būtum šalia, matytume savo akimis ir jaustum. Nuo lyrinės herojės, tikriausiai sklinda labai teigiama energija, kad net varna lieka kartu nakvoti.
Linkiu autorei dar daugiau tokių jausmingų kūrinių. Perskaitai ir pasijauti nuo žemės pakylėtas. Ačiū.

Labai įdomus pasakojimas. Patiko. Rašykite lauksiu naujų.

Patiko. Lauksiu , rašykite!

Taip seniai beskaičiau apie gamtą. Bet čia ne “apie”, o tiesiog pilnutinis buvimas gamtoje.
Tiesiog dabartiniame pasaulio įvykių kaitos greityje – va, kur atgaiva.

Rodos, pamiršau žodžius, sakinius, išreiškiančius augalo, vandens, dangaus, paros laiko įvardinimus ne vienu žodžiu, o sakiniais.
Kai matau, kokiais tempais skursta gimtoji kalba, taip gera skaityti mintis ir jausmus, išsakytus veiksniais, tariniais, būdvardžiais.
Autorė tampriai susiliejusi su gamta, mėgaujasi būdama jos dalis 😊💛
Šaunu

Man tik pasirodė už gatvės kampo, paėjus kelis žingsnius ,kad pro šalį prabėgo geltonkasė Aldona Dudonytė Širvinskienė tai buvo jinai kaklą apsigobusi geltonos spalvos šalikaitį ir iš toli matėsi ,kad ji rankose nešą paskutinį savo parašytą romaną,,šokoladukas,, ir aš pastebėjau jos veide smalsia ,bet kuklia šypseną ,kuri nedingo ilgai,nuo jos veido ir man pasidarė įdomu ,kaip ji gali taip greitai parašyti naują savo romaną, su pavadinimu,,šokoladukas,,
taip gali atsikti iš tikro jeigu ponas Eugenijus Margis turėtų laiko rašyti savo romaną,,susitikimas su Aldona,,
Tai ji išmokė Eugenijų rašyti ir aš sakau Aldona Dudonytė ne tik puiki rašytoja ,bet ir puiki jaunų rašytojų mokytoja

Man labai patiko. Jautriai aprašyta vietovės aplinka su visu grožiu ir netgi kvapais. Puikus sapnas. Rašyk, o mes
mėgausimės skaitydami.

Skaičiau ir mėgavausi. Sklandi,turtinga kalba ir gilios, jautrios mintys. Štai čia tikroji Aldona, mano klasės draugė. Ačiū už gerą emociją. ❤️

Tiesiog puikūs Kryžiaus kelio tekstai! Su kunigu kankiniu Alfonsu Lipniūnu. Ir specialiai Panevėžio vyskupijos Kryžiaus kelio šventovei po atviru dangumi BERČIŪNUOSE. Nuoširdžiai dėkojame!

tai kur tos Onos knygos kažkodėl nespausdina laisva lietuva

BŪTINAS IR SAVALAIKIS PRIMINIMAS.
Šaknys yra šaknys.

NUOŠIRDŽIAUSI SVEIKINIMAI GERBIAMAM JUSTUI J. Su didžiule meile ir pagarba jaunam poetui.Visada jaudina ir džiugina JŪSŲ eilės…,nuo paprastų jautrių minčių iki begalinės gilumos….AČIŪ,kad esat.AČIŪ,kad dalinatės savo sielos džiaugsmais,išmintimi,meile viskam…,kas tauru,jautru,prasminga…Žavi JŪSŲ,JUSTAI,gebėjimas matyti ne tik Žmogų….,bet ir visą Pasaulį…AČIŪ Naujos poezijos knygos dar neskaičiau,bet skaičiau labai daug Jūsų eilėraščių ,straipsnių… ŠIRDINGAI DŽIAUGIUOSI.

Puiku! Tik Gediminas galėjo parašyti tokiąąąą novelę! Pradėdamas skaityti maniau, kad tai bus kažkas panašaus į jo novelių knygą “Rytoj” (2017 m.). O štai ir ne! Geros tos novelės, bet ne kiekvienas linkęs skirti daugiau laiko įsigilinti, todėl ir suprasti apie ką iš tikrųjų ten rašoma. Čia, “Šėtono dienoraštyje”, viskas taip nušlifuota, kad skaitai ir tarsi esi ten, šalia to stalelio, geri kavą, o gal ir ką stipresnio ir mėgaujiesi tuo malonumu, netyčia girdėdamas kaimynų pokalbį. Čia viskas taip tikra, kad pirmą užuominą apie puskaukę praleidi tarsi kokį nesusipratimą. O be reikalo, nes čia jau yra siūlo pradžia, kurį vynioji nesitikėdamas tooookio sprogimo pabaigoje. Kodėl pastebėjau, kad tik Gediminas galėjo parašyti tokią novelę? Todėl, kad aktorius jis permato kiaurai, tik jis teatro niuansus lukštena tarsi žaisdamas, tarsi traukdamas dūmą iš pypkės. Puiku! Laukiame knygos!

Kūrinį -Novelę “Sapnas ant Liudiškių Kalvos”gali parašyt tik Jautrią – Taurią Širdį -turintis Žmogus! Gerb.Aldona, tegul pildosi Visos Jūsų SVAJONĖS ! Tikėkim: Mes Visi savo Laimės Žiburį pasieksim!
“O tas Gyvenimas (mįslė neiminta)-gailus ir visagalintis ir aukštas , toks neaprėpiamas ir vėl toks ankštas, tai akmeniu pavirtęs, tai žvaigžde …” (Raineris Maria Rilkė )

Labai patiko. Iš kur pas Tave tiek lakios fantazijos? Sėkmės kūryboje.

TEBUS PAGARBINTAS TAS LAIMĖS ŽIBURYS ,KŪRĮ UŽDEGĖ AILDONA

Mielas Stanislovai ačiū, kad parašėte apie mano vargingo nelaimingo karo aukos gyvenimą, tiek priėš karinį, tiek po karinį mano skurdų gyvenimą.

Skaičiau labai susidomėjusi. Autorė nuo pirmųjų eilučių lyg užbūrė ir vedė į paslapčių pasaulį. Po tiek laiko mes galime tik įsivaizduoti kaip ten vyko gyvenimas. Autorei pasiseka gan vaizdingai atkurti praeitį. Tokie lietuviški išsireiškimai byloja apie moters meilę Lietuvai. Ačiū jai,kad širdyje puoselėja tokius jausmus.

…išjausta širdimi,vos pradėjus skaityti įtraukia magiškas nakties ir paslapčių pasaulis su šnaresiu, šnabždesiais, žodžiai vaizdingai piešia gamtos grožį didybę, praeitis persipina su dabartimi.

Stipru. Mistiška. Įtraukia nuo pimų žodžių. Įtaigu – jauti nakties didybę, tiltelį po kojomis, matai stirnas upelyje, laumes ir voratinklius, purienas, pataisus, paparčius…brendi vaikystės ir pasakų takais….

Gilu.Prasminga. Verčia susimąstyti apie gyvenimo prasmę, tikrąsias vertybes. Sustoti ir pagalvoti, kur mes skubame, lekiame, kupini rūpesčių, nerimo, apmaudo, darbų, kad net neturime laiko pakelti akių į dangų, į saulę, išgirsti paukščio giesmę. Perbraukti ranka nulinkusias kviečių varpas pakelėj. Įkvėpti žydinčių pievų kvapo. Tiesiog sustoti ir pabūti su…savimi…

…įtraukia nuo pirmos eilutės iki paskutinių žodžių… Su meile, įtaiga, šiluma aprašytas kaimas, gimtosios vietos, vaikystės prisiminimai. Ir susitikimas su Vaižgantu – tikras?…Susapnuotas?…
…čia ir “saulė piešia vakaro spalvas”, ir “vasara dar išdidžiai vaikšto liepų alėja”, o medžius jau puošia”rudeninio dailininko nuspalvinri lapai”. Juntamas toks stiprus ryšys su gamta – gebėjimas prakalbinti saulę, debesį, rūką ir vėją, kalną, akmenį ir… Vaižgantą…

Jautru ir artima. Kabina dūšią…

Perskaičiau. Susigraudinau. Gyveno žmogus, tikėjo savo gyvenimo prasme. Neapleido iki paskutinės akimirkos. Ir gyvenimą baigė bažnytėlėje. Tokia simbolinė ta pabaiga. Būti ten, kur esi reikalingas – ne kiekvienam tai pavyksta be pykčio, nuoskaudų.

Nepaprastai stiprus ryšys su gamta – harmoningas, pagarbus, betarpiškas… Skaitai, ir kartu su rašytoja sustoji bent keletui minutėlių pajusti dvaro, ežero, samanų, dangaus grožį, kuris kviečia atitolti nuo darbų, rūpesčių, streso – pakelti akis į dangų, prigulti ant samanų, panardinti ranką į ežero vandenį ir pasijusti šio nepaprasto gamtos pasaulio dalele, ištirpti debesyse, pasisemti stiprybės iš žemės gelmės, susilieti su vakarėjančiu horizontu… būti čia ir dabar…

AŠ LYG GYVENU ISTORIJOJE ANT JUODUOJOJO KALNO IR GYVENU PILYJE LYG BŪČIAU SARGAS ŠIOS ISTORIJOS APIE JOS GYVENTOJUS TAI LYG SAPNAS PASEKTAS ALDONOS YŠIRVINSKIENĖS IR NIEKAS NIEKADA NEUŽMIRŠ ŠIOS ISTORINĖS PRAEITIES ŠAUNU

Tai kur gi galima tą knygą nusipirkti???

Nuoširdžiai sveikiname tapus Respublikinės 2025 m. literatūrinės J. Tumo – Vaižganto premijos laureate. Jūsų iškilūs literatūriniai darbai ir asmeninė veikla to nusipelnė. Laukiame atvykstant premijos įteikimui į Vaižganto tėviškę Malaišius.
Pagarbiai. dr. doc. Juozas Lapienis.

KAIP SAKĖ VAIŽGANTAS: “Aš buvau gyvas – lietuvių reikalais”… ALDONAI

Puiki ir teisinga laudacija poetui Petrui, Atgimimo ir pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės metų Literatūros sodo Kaune (ir ne tik) augintojui. Ilgiausių metų!

“Tango”…patinka, kaip Romaldas dėlioja mintis…neskubėdamas, užtikrintai, apgalvotai! Kaip senas artojas ardamas vagą.Ir skaityti norisi lėtai, pasigardžiuojant…
Ačiū!

PUIKUS
kamertonas –

O jo jo jo —

Dinamiška.
Sveikinu.

Dievinu Rašytoją Aldoną Ruseckaitę ir jos parašytas knygas. Skaitau pataupydama puslapius, kad tik ilgiau nereikėtų išsiskirti su vienu ar kitu knygos herojumi. AČIŪ.

Man gražu….man visada….labai gražu…,gilu,…prasminga../.Tokiom eilėm…tai tik banalūs,tušti žodžiai…/
AČIŪ,mielas Justai.

Sveikiname gerbiamą A.Ruseckaitę,kuri viena iš nedaugėlio kūrėjų parodo,kad mūsų menininkų kūryboje egzistuoja ne tik dvi spalvos- juoda ir balta.Jos gili psichologinė analizė akivaizdžiai teigia,kad kūrybą įtakoja nepaprastai daug spalvų ir atspalvių.Kaip svarbu sugebėti pamatyti tas spalvas ir atspalvius,ypač vertinant mūsų tautos kultūrinį paveldą!Šaunuolė p.Aldona.Pirmyn!

Mėgaujuosi skaitydama G. Jankaus laudacijas: kaip LRS Kauno skyriaus pirmininkas, skubėkite teikti gerbiamų Broniaus Dovydaičio, Petro Palilionio ir kitų Lietuvos kultūrai ir literatūrai per daugelį metų itin nusipelniusių asmenų kandidatūras valstybiniam ir kitiems apdovanojimams gauti! Ir – už viso gyvenimo nuopelnus!

NECENZŪRUOKITE, PRAŠAU!!

Mėgaujuosi skaitydama G. Jankaus laudacijas: kaip LRS Kauno skyriaus pirmininkas, skubėkite teikti gerbiamų Broniaus Dovydaičio, Petro Palilionio ir kitų Lietuvos kultūrai ir literatūrai per daugelį metų itin nusipelniusių asmenų kandidatūras valstybiniam ir kitiems apdovanojimams gauti! Ir – už viso gyvenimo nuopelnus!

Nuoširdžiausi sveikinimai gražaus jubiliejaus proga!

Mėgaujuosi skaitydama G. Jankaus laudacijas: kaip LRS Kauno skyriaus pirmininkas, skubėkite teikti gerbiamų Broniaus Dovydaičio, Petro Palilionio ir kitų Lietuvos kultūrai ir literatūrai per daugelį metų itin nusipelniusių asmenų kandidatūras valstybiniam ir kitiems apdovanojimams gauti! Ir – už viso gyvenimo nuopelnus!

Be šio garbingo ir Kokybiškai Dirbančio vertėjo — kaip mus – lietuvius – būtų pasiekę G. Garcíjos Marquezo, J. L. Borgeso kūriniai? Neįsivaizduoju! PADĖKA IR SVEIKINIMAI. A.J.

Puiki recenzija. Gilus žvilgsnis į autoriaus kūrybą: veikėjai, meninė raiška, subtiliai siejama su K. Navako asmenybe.

…pradedi skaityti ir atsiduri ten – kartu su novelės veikėjais, eini kartu, veidu jauti įsismarkaujantį vėją, laužantį šakas, žiūri į ežero gelmę, pajunti lietaus šėlsmą ir, atrodo, kartu pakeli rankas šoki lietuje ir pasijunti šio nuostabaus mūsų pasaulio dalele, ištirpsti jame…
Ačiū rašytojai už niostabias akimirkas kartu su jos naujais kūriniais!…

Ačiū Jums Aldute, tai gyvas ir šiltas pasakojimas. Malonu skaityti ir jaustis kaip Jūs „Šokanti lietuje”.

Dar viena puiki novelė – vaizdinga kalba ir lengva minčių kelionė.

Ačiū už pasidalinimą, už ištrauką iš būsimos knygos. Įdomu skaityti, gyvybingas tekstas. Lauksime tęsinio.