Poezijos pavasario Kaune debiutas. Aleksandras Žaltauskas: pradžia po pabaigos
Tikriausiai dažnas galėtume išvardyti bent keletą savo pamėgtų poetų, prie kurių eilių grįžtame nuolat, su malonumu jas skaitome, deklamuojame, džiaugiamės girdėdami skambant autorių ar aktorių lūpomis. Tačiau vien žinomais vardais apsiriboti nereikėtų – svarbu nepamiršti, kad kiekvienas kūrėjas turi pradžią. Paradoksaliai, šioji kartais gali ateiti vėliau nei pabaiga.
Įvairiaspalvį Lietuvos poezijos paveikslą kasmet nutapo „Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojai, o štai festivalio Kaune metu, bendradarbiaujant Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui ir leidyklai „Kauko laiptai“ bei remiant savivaldybės programai „Iniciatyvos Kaunui“, jau šeštą kartą pasirodys debiutuojančio autoriaus eilėraščių rinkinys.
Šiemet pirmas atvejis festivalio istorijoje, kai debiutantas savosios knygos į rankas nepaims, mat jis – anksti žuvęs jaunasis poetas Aleksandras Žaltauskas (1997–2020), poeto, redaktoriaus, „Kauko laiptų“ vadovo Viktoro Rudžiansko charakterizuojamas kaip vienas įdomiausių savo kartos balsų. „A. Žaltausko poezija daugiasluoksniška, dažnai išsiskiria tradicinių naratyvų dekonstravimu ar sumoderninimu. Joje svarbus ir lyrinis bei metaforinis lygmuo, išskiriantis autorių iš kitų jo kartos poetų, dažnu atveju linkstančių prie prozinio pasakojimo. Siurrealistinės erdvės, įvairių kultūrų ir laikmečių supynimas, neįprastų savybių priskyrimas objektams, išradingi įvaizdžių sugretinimai bei nenuspėjami minties šuoliai kuria savitą eilėraščio lauką, išsivadavusį iš banalumo ir buities apribojimų“, – paaiškina jis.
Jaunuosius skaitytojus turėtų patraukti gaivališka A. Žaltausko poetinė kalbėsena, bekompromisė maišto dvasia, drąsus žvilgsnis į šių laikų realijas, o dėmesys emociniam eilėraščio pradui, idėjinė tekstų branda ir išskirtinumas galėtų sudominti kiekvieną, pasiilgusį kokybiškos, inovatyvios ir paveikios poezijos.
Aleksandras Žaltauskas
būna tokių spektaklių, kai galvoji, kad pabaiga, nusiimi akinius, pasiruoši ploti, ir taip gal 10 kartų
tos skylės švarke užsiūtos be antpirščio
daugiavaikės šeimos alkoholiko tėvo
ir bedarbės motinos visas pašalpas
paskyrei tik jiems tik neįgaliesiems
raudonajam kryžiui prie apleistos mokyklos kur
senam stadione asfaltu bėga
vyresnioji meta svorį gal greit įsidarbins
gal greit paliks lizdą
tikėjaisi
senam stadione kur dejuodama gimdė
seniai seniai dar tada kai
termometrai buvo su gyvsidabriu kai
matuojant spaudimą reikėjo gerai spustelėti
bent keletą kartų
sename stadione
mieste vaiduoklių
apleisto dvaro relikvijos
paauksuotų ikonų nurodymai
nesimelsti stabams
senam stadione asfaltas kreida išvagotas
nesuprantamais raštais kur
pametęs šuniuką aklas berniukas
įsivaizdavo spalvas
varnos kūnelis šnypščia pštč pčšt pčččššts ir dar gražiau
varna manė kad ji yra feniksas
varna pamatė kaip kaimynas
kaimyno automobilį
benzinu apipila
ir čia suveikė benzino instinktas:
ji nuėjo ir prisidegė
plunksnas nuo antro
golfuko po balkonais
ir netrukus suprato
kad jokio fenikso nėra
yra tik jos kūnas
ir smirda
labai smirda
vaikelis bėga
iš mašinos
degančios
ir lenkia pirštukus
vienas
du
trys
keturi
penki
skaičiuoja
visas likusias dienas
šeši
ir visus pirštukus
septyni
miegantys broliai
nulėmė
kad niekas šiandien nebus užgesinta
ugniagesiai
žaidžia pasiansą
kiekvienas prie savo
kompiuterio
būtent šią akimirką laimi pažarauskas
bet netikėtai ščerdauskas išsiveržia į priekį
ir
lyja
10987654321
grifo žvilgsniu
aplink kelius apsikabinusį berniuką
svyruojantį akacijos šaka jo ašara
pakimba viršum žemės 1
antroji sudrebėjus berniukui sušals
į snaigę 2 kiekviena
jų nepakartojama 3
taip ir sėdi
kelius apsikabinęs 4
per amžius kol vakarą 5
keičia rūšys 6 atmintį
pasimetimas 7 grifo kojos
nagais per galvą 8
prieš plauką
perbraukia švelniai
cikadų čirpimas supjausto 9
laukimą supjausto
krenta 10
krenta berniukas
sninga
miksomatozė
strykt
per žolę
sesele neriškit
neriškit, nereikia
nerišk
rrrrrrrrruuuuuuuuuuaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
man jau geriau
man jau geriau
manau kad mūsų
nuomonės yra tiesiog
pernelyg skirtingos
pernelyg išsiskiriančios
o ir tema kontroversiška
ir labai įvairiapusiškai
galima pažvelgti
argi ne taip
argi ne taip
sesele duokit
duokit man ausų kamštukus
juk tai mano išradimas
mano
ir tik mano
štai čia turiu patentą
užsičiaupk ir duok
va taip
beveik
jau geriau
tyla
ir kaip čia nutiko
kas pasidarė
juk šitas veidelis
rodos vos prieš metus
mielai padėtas ant
playboy viršelio
sėdėjo
šokinėjo
peteliškė tvarkinga
profesionaliai užrišta
ak kokia ji simetriška
sesele duokit
duokit man akių raištį
juk tai mano išradimas
mano
ir tik mano
štai čia turiu patentą
užsičiaupk ir duok
va taip
beveik
jau geriau
tamsa
juk tu jo nenuleisi
klozetu žemyn
čia tau ne žuvis
čia tau ne minoras
juk jis turi teises
nors jau ir negyvas
juk šitos kojelės
rodos vos prieš metus
bėgiojo
šokinėjo
vilties maratone
sportbačiai elastingi
raišteliai surišti
ak kokie jie simetriški
tu esi
energijos transformatorius
iš atominės į vėjo
iš atominės į vėjo
sukiesi taip grakščiai
lakoniškai pučia
į tave ostas
nudažei save pilkai
tik sukies ir sukies
prieš kitų namus
ten kur apsiniaukė
žvelgiantys pro langą
senele šiandien tokia skani triušiena
strykt
foto sin tezė
pirmyn čia mano sielų miškas kuriame
pasėja rytdieną apatiški agnostikai
tad imki žiedą šį ir godžiai uostyk kai
prasiskleidžia diena tik nebijok eime
iš paskos jonvabalių melui iš kurio
pro medžių sėklas vos pabudus dygsta baimė
net saulė nebedrįsta kilti ir palaimint
beržų šakas prieš joms pavirstant prakurom
kai jos užgeso mudu nieko nepasakėm
kedeno žolę vėjas lyg pas miyazakį
ir smilgoms pjaunant pėdas skverbėsi rasa
į pačią gimdą šaltis na o tu prie jo nes
tau metas mirti kai ištrūksta embrionas
išeisi lygiai taip kaip atėjai
basa
amerikietiški kalneliai
10 stotelių iki 9-o forto
8-ą valandą ryto sustoju ties 7-u
puslapiu
užverčiu
6-asis pojūtis tave pasveikina duok 5-is
ir atrodo
pažinojau
nuo pat 4-os klasės ir štai
aš 3-iame aukšte čia tik mu2
tačiau vis 1′
šalta
kai sugrįši
pasitiksiu su kava ir sumuštiniais
suteptais iš jų
sinovinio skysčio
senovinės meilės
balkone bet
metas oi metas įsibėgėti metas
iš žvyno išgliaudyt žuvelę metas
šiai išslysti pavirstant varnu kuris
juodais juodais sparnais apgobs žemelę mūsų
paslėps nuotakas nuo pagrobėjų alkstančius
nuo alkio apgins vaikučius
nuo holivudo pedofilų apsaugos
bet visgi
nusiraminkime juk
čia tik dar vienas eilėraštis
kurį skaitydamas sugaišai porą
minučių gyvenimo
o tu
netyčiom užmynus ant ašakos
įsirėki
į amžinybę
gnossienne – 2
kai įkalinai mane metro stoty
privertei laukti vizito ilgai kaip chirurgas
išpaišiau sienas tavo veidais vizijomis
vieną dieną buvai rujojantis devon rexas
kitą jau pats nebepažinau
taip ir nepasakei kodėl užsidėjai dujokaukę o man nedavei
supranti
orkestro duobė groja tik
groja tiktiktikslui atitiktikt metronomo reikalavimus
kad tu žinotum kaip
kaip jis mėgsta įsakinėti
paslėpkit dirigentą dirigento lazdelės prigimtį o
jų riksmai tik
jų riksmai tik pirštų lavinimas
taikymas į ritmą nepriekaištingas nors derino
iš naujo ir iš naujo iki įsivaizduojamos tobulybės kol
patenkins savo aistras kol
iššaus būgnininkas iš dujinio kol
pirštai įkais nukris
lietę tik stygas klavišus
epileptiko dirigento lazdos galą
o aš kitokį įsivaizdavau tave
mintyse buvai nerišlus
bandžiau sulopyti tave lyg dėlionę baltą visiškai
nemoku dėlioti dėlionių bet
mano rankas link kiekvienos detalės kažkas kitas vedė
ar girdi jų pyktį
jų įniršį –
visai visai nepataikai į taktą
numetęs ritmą per kojas visoms
poniutėms visiems
aukštakulniams
išsilakstė
tik rankas viens kitam spustelsim
eilinį kartą
jau pripratau prie kiekvieno piršto formos
abiem delnais vienu metu
žinosim nėra peilio
už nugaros
gal tu grosi mano karste
gal aš tavo
gal paskutinis
dvejojau už ką
tada švelniai papūtė
vėjas nuo kalno
Braukiu ašarą… gal todėl taip koncentruota, kad buvo nuojauta…ačiū tau, A.