Dalia Poškienė. „Vaižganto literatūrinė premija garsina Kauną ir kauniečius“

Po rudenio saulės nušviestais, stipraus vėjo blaškomais šimtamečiais klevais Malaišiuose seniai nebuvo tiek svečių. Iš atokiausių Lietuvos kampelių autobusai ir lengvieji automobiliai per gelstančius laukus pro Svėdasus riedėjo į Juozo Tumo-Vaižganto gimtinę. Šiame kelių trobesių kaimelyje prieš 150 metų gimė lietuvių literatūros klasikas, kanauninkas, iškilus visuomenės veikėjas Juozas Tumas. Jo, Lietuvą ir lietuvius mylėjusio, atminimas čia branginamas ir įprasminimas, aštuonioliktą kartą įteikiama garbinga Vaižganto literatūrinė premija, kurią įsteigė Lietuvos rašytojų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos.

Šįmet Vaižganto premijos laureatų-kauniečių gretas – prof. Egidijus Aleksandravičius, žurnalistai Juozas Kundrotas ir Perpetua Dumšienė – būrelį papildė poetas, Lietuvos žurnalistų draugijos narys, muziejininkas Alfas Pakėnas. Vertinimo komisijai A. Pakėno kandidatūrą pristatė XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyrius. Džiugu, kad iš trylikos kandidatų pelnytai pripažintas būtent jis. Sunku išvardyti, kiek metų A. Pakėnas praleido tyrinėdamas Vaižganto palikimą, kiek edukacinių užsiėmimų organizavo, kiek straipsnių parašė ir kiek miestų bei miestelių aplankė, skleisdamas J. Tumo-Vaižganto žodį, primindamas jo darbus.

A. Pakėnas – XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, daugiau kaip 10 metų vadovaujantis Lietuvai pagražinti draugijos Kauno skyriui, žinomas ir kaip poetas, išleidęs kelis poezijos rinkinius, ir kaip kruopštus atsiminimų knygų apie Juozą Tumą-Vaižgantą, Algirdą Verbą, Paulių Širvį ir kt. sudarytojas. Apie du dešimtmečius A. Pakėnas vadovavo Maironio lietuvių literatūros muziejaus Vaižganto memorialiniam butui-muziejui, jam rūpinantis surinkta daug istorinės, archyvinės medžiagos, prisiminimų apie J. Tumą-Vaižgantą.

2006 m. A. Pakėnui už rašinius apie Vladą Šlaitą rajono bei šalies žiniasklaidoje, parengtą išeivijos poeto Juozo Krumino, baigusio Antano Smetonos gimnaziją, eilių rinktinę „Sugrįžimo laivas“ (2007) ir autorinį eilėraščių rinkinį „Vilnonė provincija“ (2004) skirta Ukmergės krašto Vlado Šlaito premija. A. Pakėnas yra ir Žaliakalnio kultūros almanacho „Fontanas“ sumanytojas, redaktorius. Rengia straipsnius žurnalui „Naujoji Romuva“, jo rašinių ciklas „Iš budinčiojo užrašų“ publikuojamas laikraštyje „XXI amžius“. Šiais metais išspausdinta daugiau kaip 10 aktualių muziejininko straipsnių, bylojančių apie Vaižganto metus, surengta nemažai ekspedicijų, susitikimų Lietuvos bibliotekose, muziejuose. 2017 m. organizuotas Moksleivių dviračių žygis į renginį „Neužmirštamas Vaižgantas“ Ustronėje.

Š. m. sausio mėnesį prasidėjo Vaižganto skaitymų ciklas Svėdasuose. Skaityti pranešimai „Juozas Keliuotis ir Juozas Tumas-Vaižgantas“, „Ieškojau laimės kitiems ir pats tapau laimingas“ Radviliškio Trečiojo amžiaus universiteto studentams ir Lizdeikos gimnazijos mokiniams. Aplankyta Ukmergė, Anykščiai, Kauno apskrities viešoji biblioteka. A. Pakėnas rengia ekspedicijas, ekskursijas, edukacines programas, skirtas Vaižganto kūrybiniam palikimui įprasminti.

2016, 2019 m. Draugijos organizuotose tarptautinėse knygos švenčių konferencijose A. Pakėnas skaitė pranešimus „Vaižgantas – knygos riteris“, „Vaižgantas Kaune (kultūrinis ir literatūrinis palikimas)“. Su renginiais, paskaitomis ir aktorių Petro Venslovo bei Olitos Dautartaitės parengtu spektakliu „Vaižgantas kaip Viešpaties diena“ lanko Lietuvos miestus ir miestelius.

Neseniai pasirodė dokumentinis filmas „Tumo kodeksas“, kuriame A. Pakėnas, drauge su  aktoriais bei literatūrologais Lietuvos visuomenei pristato iškilią Vaižganto asmenybę. Svarbu nepamiršti ir naujojo radijo laidų ciklo  „Deimančiukų ieškotojas“, kuriame jis bendrauja su klausytojais ir kalba apie Vaižgantą.

Šiais – Vaižganto – metais A. Pakėno ir Anykštėnų bendrijos iniciatyva Kaune iškils paminklas Vaižgantui. Rugsėjo 20-ąją, prie Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (arba Vytauto Didžiojo) bažnyčios bus atidengta skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurta skulptūra. Bendraminčiai – Kauno Anykštėnų bendrijos nariai Valentinas Senvaitis ir Gvidas Kazlauskas, padedami gerų žmonių, įgyvendino svajonę. Organizatoriai dėkingi Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, skyriusiam lėšas paminklo sukūrimui, LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, pritarusiam ir atsiliepusiam į kreipimąsi dėl Vaižganto metų paskelbimo. Šiais metais bus išleista A. Pakėno parengta knyga „Baltai pražydusiam…“, skirta Vaižganto metams. (Pirmoji – „Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai“, muziejininko sudaryta ir išleista dar 2009 m.)

A. Pakėnas tyrinėja ne tik Vaižganto, bet ir Petro Klimo gyvenimą. Jo parengtas straipsnis „Vaižgantas ir Petras Klimas“ išspausdintas XXVII knygos mėgėjų metraščio VI tome. Metraščio V tome publikuojamas A. Pakėno straipsnis „Iš budinčiojo užrašų“ (p. 33–40).

Garbingą Vaižganto premiją laureatui šiais metais įteikė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė Birutė Jonuškaitė ir rašytoja, Vaižganto premijos laureatė Gintarė Adomaitytė. Džiugu, kad šventę pagerbė ir nepaprastai dėmesingai, išsamiai Vaižganto asmenybę, jo gyvenimo ir kūrybos palikimo puoselėjimo svarbą apžvelgė LR Seimo pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis.  Laureato be dėmesio nepaliko ir Anykščių savivaldybė. Mero Sigučio Obelevičiaus sveikinimus perdavė pavaduotojas Dainius Žiogelis.  

A. Pakėną sveikino Lietuvai pagražinti draugijos vicepirmininkas Ramutis Oleka, anykštėnų bendrijos atstovas Gvidas Kazlauskas, nuo Kauno keliautojų klubo – Laimutė Burinskienė ir daugelis kitų. Apie Tumų šeimą ir Vaižganto personažus jubiliejinėje šventėje bylojo ne tik žodžiai.

Juozas Tumas-Vaižgantas – pirmasis Lietuvai pagražinti draugijos, įkurtos 1921 m., valdybos pirmininkas. 1930–1933 m. jis buvo aktyvus XXVII knygos mėgėjų draugijos valdybos narys ir iždininkas. Nuo 1923 m. pradėjo kurti pirmąjį Lietuvoje literatūrinį – Vytauto Didžiojo universiteto Rašliavos – muziejų, 1923–1929 m. buvo jo vedėjas, eksponatų rinkėjas ir tvarkytojas. Tas muziejus kaupė rankraštinį bei ikonografinį lietuvių rašytojų ir kultūros veikėjų palikimą. Kaune Vaižgantas artimai bendravo su savo kraštiečiais Kajetonu ir Alfonsu Sklėriais, signataro Petro Klimo šeima ir daugeliu kitų.

…Sugrįžta gimtinėn po 150 metų Vaižgantas, vedinas savo knygų herojais.

Rašytojo sodybos prieigose šiemet išsirikiavo trys naujos Vaižganto kūrinių personažus įprasminusios skulptūros, sukurtos medžio drožėjų kūrybinės stovyklos  dalyvių. Iniciatyvą papildyti Vaižganto kūrinių personažų parką naujais darbais vėl parodė svėdasiškis, rašytojo giminaitis, visuomenininkas, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ Garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas. Taip gimė viešintiškio tautodailininko Prano Petronio atkurtas Vaižganto apysakos „Nebylys“ tragiškos lemties herojus, A. Tarabildos vaizdelio „Napalys darbus dirba“ iš veikalo „Pragiedruliai“ veikėjai, medžio drožėjo iš Ažuožerių – Vlado Gaidžio – įamžintas sodiečių darbštumo simbolis artojas Dzidorius, beriantis žemėn ne grūdus, o lietuviškas raides, kviečiančias į mokslą ir šviesą, kaip pats Vaižgantas…

Nuotaikingai ir mąsliai gausiam „Vaižgantinių“ šventės dalyvių būriui rašytojo gyvenimo ir kūrybos akimirkas perteikė Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatras, parodęs Kosto Ostrausko pjesę „Vaižgantas“ (scenarijaus autorė ir režisierė Nijolė Ratkienė, pagrindinio vaidmens atlikėjas J. Buziliauskas). Meninę programą dovanojo Anykščių kultūros centro etnografinis ansamblis „Valaukis“ (vadovė Regina Stumburienė) ir žymus saksofonininkas prof. Petras Vyšniauskas. Nepaprastai visus sujaudino aktoriaus, režisieriaus, mažosios Vaižganto premijos laureato Ferdinando Jakšio pasirodymas. Sunkios negalios, ligos, regis, neįstengia jo įveikti. F. Jakšio pagal K. Ostrauską parengta monodrama „Vaižgantas“ apkeliavo ne tik Lietuvos miestus, bet ir JAV, Liuksemburgą, Didžiąją Britaniją. Monospektaklyje aktorius tarsi suauga su Vaižgantu ir kyla lig dangaus, stipriu balsu, rankos mostu…

Anykštėnai, svėdasiškiai nekantriai laukė ir mažosios Vaižganto premijos nominacijos, kurią už nuopelnus Svėdasų kraštui 2009 m. įsteigė ir kasmet teikia Svėdasų seniūnija (premijos mecenatas – Petras Baronas). Jos laureatu šiemet tapo  Valentinas Neniškis.

Laureatams gerų žodžių nestokojo LR Seimo nariai Sergejus Jovaiša, Antanas Baura, rašytojas, šios premijos laureatas Rimantas Vanagas ir ūkininkas Vytautas Šlikas, padovanojęs garbiems svečiams, renginio organizatoriams po kepalėlį gardžios ruginės duonos. Iškilmių organizatoriai – Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius, vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, nepailstantysis Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus Kunigiškiuose vadovas Vytautas Bagdonas – kvietė susipažinti su Vaižganto premijos laureatų galerija, paskanauti šeimininkių paruoštų vaišių, vasara dar kvepiančio medaus ir obuolių…

O Malaišiuose, iškilmėms pasibaigus ir nutilus muzikai bei kalboms, šlamėti ir kitų metų laureato laukti liko 120 vardinių liepų alėja, pasodinta minint Vaižganto 120-ųjų metų jubiliejų… ir kitos šventės laukiantis garsusis „Vaižgantinių“ krėslas…