PROFESORIŲ LEONĄ FLIORENTĄ GUDAITĮ PRISIMENANT

 

Artėja mūsų garsiojo lietuvių literatūros ir spaudos istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, rašytojo ir žurnalisto Leono Fliorento Gudaičio (1935 06 20–2019 07 18) gimtadienis. Birželio 20-ąją jam sukaktų 87-eri. Prieš trejus metus  išlydėjome Anapusybėn šį reto darbštumo eruditą ir dar sunku patikėti, kad daugiau nepamatysime jo skubančio iš Kauno senamiesčio į Vytauto Didžiojo universitetą, nesutiksime knygynuose, antikvariatuose, nebeklausysime jo įkvėptų pasakojimų apie mūsų literatūros ir jos kūrėjų gyvenimo nežinomus faktus.

Su pasišventusio tyrinėtojo ir bibliofilo aistra jis ne vieną dešimtmetį ieškojo, rinko, saugojo retus praėjusio amžiaus leidinius, periodiką, savo darbuose bene išsamiausiai pateikė ir analizavo 1904–1930 m. lietuvių literatūrinę spaudą. Pamenu, dar studijų laikais aptikęs prieškario literatūros ir meno žurnalo „Židinys“ numerį ir radęs mažai girdėto poeto Boriso Melngailio eiles (apie jį tada probėgšmais viename straipsnyje buvo užsiminęs L. Gudaitis), nuskubėjau pas jį su žurnalu. Profesorius mandagiai šyptelėjo, padėkojo ir tiek naujo, nežinomo papasakojo ir apie B. Melngailį, ir apie kitus to meto užmirštus ar garsius kūrėjus, kad tokia gausi faktologija, įvairiausių niuansų bei subtilybių ir visiškai nežinomų duomenų atskleidimas padarė neužmirštamą įspūdį. Intelektas, puikus pasakotojo talentas, žodžio ir stiliaus meistrystė bei, kas bene svarbiausia, kruopštus tyrinėtojo ir istoriko darbas lydėjo visą jo veiklą. Viena po kitos pasirodo jo knygos, išsamiai pasakojančios apie lietuvių literatūrinę spaudą (1904–1917, 1918-1923, 1923-1927). 
Tie tyrinėjimai, pateikti gyvai, įdomiai, „su ugnele“, skatino gilintis į mūsų literatūros istoriją, plėtė akiratį ir, be abejo, yra ypatingos reikšmės istoriniai dokumentai. 

L. Gudaitis parašė per dešimt knygų prieškario lietuvių literatūros ir spaudos klausimais, parengė ir sudarė penkiolika pažintinių leidinių apie Lietuvos kultūros žmones, jų veiklą, pasiekimus. Ypač svarūs 1954–2004 m. autobibliografinis sąvadas „Spauda ir žmonės“ (2005), L. Gudaičio redaguota tėvo Jono atsiminimų knyga „Vargo paukščiai“ (2013). Reikia paminėti ir nemenką triukšmą bei ginčus tarp literatūrologų ir literatų sukėlusią biografinę apybraižą „Tautinio epo kūrėjas“ (1993) apie Antano Šmulkščio-Paparonio rašytą epą „Pasakų atošvaitos“. Beje, būtent L. Gudaičio pastangomis šis kūrinys buvo išleistas su išsamia paties profesoriaus įžanga ir analize.

1958 m., tik baigęs Vilniaus universitetą, Leonas pradėjo savo veiklą dienraštyje „Kauno tiesa“, o po trylikos metų jau buvo žurnalo „Nemunas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Dvidešimt metų uoliai triūsęs redakcijoje, skelbęs savo naujus literatūros tyrinėjimus ir atradimus, leidęs knygas, nuo 1994-ųjų jis pradėjo visiškai naują etapą – Vytauto Didžiojo universitete tapo literatūros katedros vedėju.

Beje, „Kauno tiesoje“ būtent L. Gudaičio pastangomis ir iniciatyva buvo pradėtas leisti kultūrinis-literatūrinis priedas „Kūrybinė savaitė“, kuriame tiek vyresni, tiek jaunieji to meto literatai bei kiti kūrėjai galėjo reikštis, turėjo savo tribūnėlę. Pasak poeto Petro Palilionio, šie miesto dienraščio kultūros puslapiai tapo atsvara technokratiniam požiūriui, atskleidė, kad Kaunas turi didžiulį mažai žinomą kūrybinį potencialą.

Profesorius Leonas Fliorentas Gudaitis su žmona Aldona 

Nelengva išvardyti visas L. Gudaičio iniciatyvas, užmojus, įgyvendintus sumanymus. Tačiau jau profesoriaujant VDU vienas reikšmingiausių jo darbų buvo tęstinio universiteto leidinio „Darbai ir dienos“ atgaivinimas, leidyba ir redagavimas. Dvylika metų L. Gudaitis kruopščiai ir, kaip visada, labai atsakingai rengė šį dukart metuose pasirodantį vieną rimčiausių, solidžiausių akademinių, humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalų, kurio ištakos siekia 1930 m. – tada pradėtas leisti (iki 1940-ųjų) žurnalas, pavadintas pagal senovės graikų poeto Hesiodo epą.

Taigi, profesorius L. Gudaitis, atgaivinęs ir pradėjęs redaguoti „Darbus ir dienas“, suteikė leidiniui modernią metodologinę kryptį, skatino autorius ir bendradarbius naujai bei daug giliau analizuoti Lietuvos valstybės istorijai ir visuomenei svarbias temas. Stebina mokslinio redaktoriaus L. Gudaičio užmojai kiekviename žurnalo numeryje pateikti išsamią pasirinktos temos analizę, išstudijuoti problemą įvairiapusiškai, be išankstinių nuostatų. Šį leidinį L. Gudaitis redagavo iki pat 2006 m.

Leonas Fliorentas Gudaitis prie savo vardo skaityklos. © Petras Palilionis

Profesorius visa „Darbų ir dienų“ žurnalų rinkinį, per 40 numerių, padovanojo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui, ir dabar iš jų visada galima pasisemti žinių, išminties, atrasti nežinomų faktų. O Vytauto Didžiojo universitetui jis padovanojo įspūdingą knygų, spaudos, bibliografinių retenybių ir laiškų kolekciją, kuri saugoma VDU bibliotekoje. Ten veikia prof. Leono Gudaičio kabinetas ir skaitykla, skirta XX a. antrosios pusės Lietuvos periodikos archyvams, kurių pagrindas – profesoriaus rinkiniai. 

Stulbina L. Gudaičio darbų gausa, mokslinės, literatūrinės ir žurnalistinės raiškos įvairovė. Be minėtų knygų, jis parengė ir sudarė per penkiolika itin svarbių rinkinių ir leidinių, paminėsiu tik keletą –  Intos tremtinių poezija, Lietuvos aneksija, Vakarų Lietuvos partizanų eilės ir dainos, Juozo Keliuočio “Žurnalistikos paskaitos” ir kt.

Daug įdomių, nežinomų faktų apie profesoriaus L. Gudaičio veiklą ir darbus, jo žmogiškąsias savybes atskleidė rašytojas, ilgametis Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Petras Palilionis prieš metus išleistoje savo  prisiminimų knygoje “2-ieji memografai”. Daug judviejų pašnekesių, įvairių, itin gyvų epizodų iš susitikimų, knygų aptarimų ir pan. Labai svarbus yra kitos profesoriaus mūzos – poezijos – atskleidimas. Jaunystėje (1954–1957) eiliavęs, lyriškus posmus dėliojęs būsimas bibliofilas ilgainiui nuo šio pomėgio nutolo, tačiau bandymai liko, ir būtent P. Palilionio surasti šie eilėraščiai  sudėlioti bei paskelbti šioje knygoje.

Iš tiesų, prasmingi ir svarbūs profesoriaus Leono Gudaičio DARBAI. Šviesos ir kruopštaus triūso nutviekstos DIENOS.  

Toks ir telieka – neužmirštamas ir mylimas Kolega Leonas Gudaitis mūsų atmintyje. 

Gediminas Jankus 

Lietuvos rašytojų sąjungos veiklą „Gyvoji literatūra: kūryba, refleksijos, aktualijos“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba
 
 
 

 

 

Vienas komentaras

  • Leonas Gudaitis (tikr. Leonas Fliorentas Gudaitis) (1935-2019), literatūrologas, žurnalistas, literatūros ir spaudos istorikas, redaktorius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (1997 m.), Lietuvos mokslo premijos laureatas (2005 m.) už darbų ciklą „XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros ir spaudos palikimo problemos“, Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas (2006 m.), Poezijos kritikos premijos laureatas (2012 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“, Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis (2015 m.).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *