Ką tik išleistas latvių rašytojos Māros Zālītes romanas „Rojaus paukščiai“ – mums jau žinomo jos pirmo autobiografinio romano „Penki pirštai“ (lietuviškai išleisto 2013 m.) tęsinys. Abi knygas iš latvių kalbos vertė poetė, vertėja, literatūros kritikė Erika Drungytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Romane „Penki pirštai“ penkiametės Lauros lūpomis pasakojama jos ir jos jaunų tėvų sugrįžimo iš tremties Sibire istorija. Šeima apsigyvena savo buvusiuose namuose, tik dabar jau sovietinėje tikrovėje. Ši knyga – apie žmonių išgyventą siaubą ir laukiančius sunkumus.
Po didelės šio romano sėkmės Māra Zālīte žadėjo parašyti tęsinį, ir praėjus penkeriems metams – 2018-aisiais išleido „Rojaus paukščius“. Čia skaitytojams jau pažįstamai pagrindinei veikėjai Laurai dešimt metų, o istorija rutuliojama N. Chruščiovo valdymo laikais, per vadinamąjį Atšilimą.
„Iš Upytės į Šaltinius Laura atnešė beržo tošies atviruką. Jis kaip tikras pašto atvirukas, net pašto ženklas užklijuotas. Iš kurgi Laurai žinoti, kad beržo tošies atvirukai atkeliauja iš Sibiro? Ant jų prirašyta meilių žodžių ir šiltų sveikinimų. Laurai atrodė, kad jie atsiųsti iš kokios laimės žemės, kurioje visi pilni meilės ir linki tik gero, iš kažkokios vietos, kurioje daug saulės ir džiaugsmo ir didžiulė, didžiulė šviesa. Tik ne iš Sibiro“ (p. 65).
Pasak autorės, žodis „rojus“ pavadinime turi ir ironišką prasmę, ir vartojamas apibūdinti pagrindinės veikėjos svajonėms ir idealams. Laurai apverstas sovietinis pasaulis atrodo niūrus ir bauginantis – M. Zālīte nevengia natūralistinių scenų, tikslių, iškalbingų ir sukrečiančių detalių. Tačiau kad ir kokia šiurpi atrodo to meto tikrovė, kūrinys persmelktas šilumos ir vidinės šviesos – kaip ir dauguma gerų knygų, kuriose pasakotojai – mažieji. „Rojaus paukščių“ pasakojimas ir komiškas, ir tragiškas – dešimtmetė kritiškai nevertina suaugusiųjų veiksmų, ji juos priima veikiau kaip normą, užtat skaitytojui skleidžiasi absurdo kupinas pasaulis – sovietinio kaimo tikrovė antroje XX amžiaus pusėje. Autorė neapsiriboja vien ano meto tikrovės vaizdavimu ir sovietų sistemos kritika, ji skvarbiu žvilgsniu žvelgia į pačią žmogaus prigimtį.
Māra Zālīte – viena žymiausių Latvijos rašytojų. Gimė 1952 m. Krasnojarsko krašte, tremtinių šeimoje. 1956-aisiais šeima grįžo į Latviją. M. Zālīte studijavo latvių filologiją Latvijos valstybiniame universitete, išleido keletą poezijos rinkinių, o devintajame dešimtmetyje pasuko į dramą – parašė labai populiarių miuziklų ir operų libretus: Z. Liepinios roko operai „Lačplėsis“, R. Paulo miuziklui „Miško gulbės“, J. Lūseno miuziklui „Indrikio kronika“ ir kt. Rašytoja apdovanota Trijų žvaigždžių ordinu ir Pripažinimo kryžiumi, ji yra Latvijos mokslų akademijos narė.
Visą rašytojos kūrybinę karjerą stipriai paveikė vaikystės prisiminimai, kurie, kritikų vertinimu, geriausiai atskleisti jos autobiografiniuose romanuose „Penki pirštai“ (geriausias 2013 m. prozos kūrinys Latvijoje) ir „Rojaus paukščiai“. Rašytoja įvertinta daugybe literatūros premijų, tarp jų – Andrėjaus Upyčio, Ojaro Vaciečio, Aspazijos, J. G. Herderio (Vokietija).
Mara Zalytė (Māra Zālīte) (g. 1952), latvių poetė, dramaturgė, scenaristė, prozininkė, eseistė, libretistė, redaktorė, tinklaraštininkė (http://www.marazalite.lv/), kultūros darbuotoja, Latvijos Metų literatūros Vladimiro Majakovskio (1979 m., Gruzija), Andrėjaus Upyčio (A. Upīša, 1985 m.), Ojaro Vaciečio (O. Vācieša, 1989 m.), Aspazijos (1992 m.), J.G. Herderio (1993 m., Vokietija) premijų laureatė, Latvijos Respublikos valstybės Trijų žvaigždžių ordinas ((Triju Zvaigžņu ordenis, 1995 m.) už ypatingus nuopelnus Tėvynės labui, Latvijos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Barikados atminimo medalis (Barikāžu piemiņas medaļa, 2000 m.) už aktyvų dalyvavimą 1991 m. barikadose, Metų literatūros premijos (Literatūras gada balva) laureatė (2001 m.) už pjesių rinkinį „Pavadink tai teatru“ („Sauciet to par teātri“; Rīga: Jumava, 2001), Metų literatūros premijos (Literatūras gada balva) laureatė (2004 m.) už tragikomedijos „Žemės mokestis“ („Zemes nodoklis”, 2003) scenarijų, Pripažinimo kryžius (Atzinības krusts, 2008 m.) už išskirtinius nuopelnus socialinėje ir kultūrinėje veikloje, ryškų kūrybinį indėlį stiprinant latvių literatūrą ir latvių kalbą, tarptautinės Baltijos jūros regiono Janio Baltvilko (Jāņa Baltvilka) vaikų literatūros ir knygos meno premijos laureatė (2012 m.) už pasaką vaikams „Tango un Tūtiņa ciemos“ („Tango ir Tutinas svečiuose“), Metų literatūros premijos (Literatūras gada balva) laureatė (2013 m.) už autobiografinį romaną „Penki pirštai“ („Pieci pirksti“, 2012; liet. 2016), Autorių teisių begalybės (Autortiesību bezgalības balvu) apdovanojimas (2017 m.) už dainos „Veltījums“ („Atsidavimas“) žodžius (daina skambėjo per televiziją, radiją ir viešai – koncertuose Latvijoje ir Vokietijoje).
Erika Drungytė (g. 1971), poetė, literatūros kritikė, vertėja (iš latvių, lenkų k.), redaktorė, pedagogė, Klaipėdos universiteto literatūros kūrybinio konkurso laureatė (1995 m.), geriausias „Poezijos pavasario“ debiutas (1997 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“, „Poezijos pavasario“ naktinių skaitymų laimėtoja (2003 m.), savaitraščio „Nemunas“ „Darbščiosios pelės” prizas (2004 m.), Kauno radijo ir televizijos prizas (2008 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“ už eilėraščių knygą „Rūkas ir vėjas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008), Salomėjos Nėries prizas (2009 m.) už rinkinį „Rūkas ir vėjas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) „Poezijos pavasaryje“, festivalio „Poezijos pavasaris“ premijos laureatė (2010 m.) už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą, Panevėžio literatūrinės žiemos „Literatūrinės lapės“ apdovanojimas „Už aukštaičių padangės praturtinimą brolių latvių balsais” (2012 m.), UAB „Kauno vandenys” prizas (2013 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“ už latvių poezijos antologijos „Pavasaris bus kaip visuomet“ sudarymą ir vertimą, keturiasdešimt ketvirtoji 21-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatė (2015 m.), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatė (2015 m.) už išskirtinai ryškų metų pasiekimą eilėraščių rinkinyje „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), Elenos Mezginaitės premijos laureatė (2016 m.) už grožį įprasminant tautos patriotizmą eilėraščių knygoje „Patria“ (Panevėžio literatūrinė žiema, 2016), šeštoji Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinės premijos laureatė (2016 m.) už eilėraščių knygą „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), muzikos apdovanojimų „Aukso lašas 2017“ (radijo stotis „Lietus“) mylimiausio dainų tekstų autoriaus nominacija (2018 m.), nominacija (2018 m.) už plačiasparnę poeziją (Kauno moterų klubas „Ad astra“), Pasvalio rajono savivaldybės Bernardo Brazdžionio literatūros premijos laureatė (2018 m.) už eilėraščių knygą „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), Maironio sodo varnos prizas (2019 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laureatė (2019 m.) už publicistinius kūrinius, Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ (2020 m.) už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, Kauno miesto savivaldybės 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklas (2021 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Kauno apskrities skyriaus „Garbės ženklo“ ordinas (2021 m.).
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.Privatumo politikaSUTIKTI
Privatumo politika
Privatumo politika
Slapukai yra nedideli informacijos failai, atsiųsti į Jūsų įrenginį (kompiuterį ar mobilųjį telefoną) iš Jūsų lankomų svetainių. Slapukai nekelia jokios grėsmės Jūsų įrenginiams. Lankant tam tikrą svetainę Jūsų interneto naršyklė nuskaito slapuką ir pateikia informaciją, pavyzdžiui, atpažindama Jus kaip svetainės lankytoją ir pritaikydama svetainės turinį pagal Jūsų poreikius.
Slapukai neleidžia stebėti visko, ką daro svetainės lankytojas, jie neišsaugo vartotojų naudojamų slaptažodžių.
Jūs galite nustatyti savo naršyklę taip, kad būtų priimti visi slapukai, atmesti visi slapukai arba būtų pranešama, kai slapukas atsiunčiamas. Kiekviena naršyklė skirtinga, todėl, jei nežinote, kaip pakeisti slapukų nustatymus, pasiskaitykite jos naudojimo žinyną. Jūsų įrenginio operacinėje sistemoje gali būti papildomų slapukų valdiklių. Jei nenorite, kad slapukai rinktų informaciją, naršyklės nustatymuose atsisakykite slapukų naudojimosi. Norėdami daugiau sužinoti, kaip valdyti slapukus, apsilankykite adresu: http://www.allaboutcookies.org/manage-cookies/.
Būtinieji slapukai: tokie slapukai yra būtini tam, kad galėtumėte žvalgytis po interneto svetainę ir naudotis jos funkcijomis, tokiomis kaip prieiga prie saugių interneto svetainės sričių.
Veikimą gerinantys slapukai: šie slapukai renka informaciją apie tai, kai naudotojai naudojasi tam tikra interneto svetaine, pavyzdžiui, kurie puslapiai lankomi dažniausiai ir ar lankytojai iš tinklalapių gauna klaidų pranešimų. Šie slapukai nerenka informacijos, leidžiančios atpažinti svetainės lankytoją. Visa šių slapukų renkama informacija yra bendrojo pobūdžio, todėl anoniminė. Ji naudojama tik svetainės veiklai pagerinti.
Mara Zalytė (Māra Zālīte) (g. 1952), latvių poetė, dramaturgė, scenaristė, prozininkė, eseistė, libretistė, redaktorė, tinklaraštininkė (http://www.marazalite.lv/), kultūros darbuotoja, Latvijos Metų literatūros Vladimiro Majakovskio (1979 m., Gruzija), Andrėjaus Upyčio (A. Upīša, 1985 m.), Ojaro Vaciečio (O. Vācieša, 1989 m.), Aspazijos (1992 m.), J.G. Herderio (1993 m., Vokietija) premijų laureatė, Latvijos Respublikos valstybės Trijų žvaigždžių ordinas ((Triju Zvaigžņu ordenis, 1995 m.) už ypatingus nuopelnus Tėvynės labui, Latvijos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Barikados atminimo medalis (Barikāžu piemiņas medaļa, 2000 m.) už aktyvų dalyvavimą 1991 m. barikadose, Metų literatūros premijos (Literatūras gada balva) laureatė (2001 m.) už pjesių rinkinį „Pavadink tai teatru“ („Sauciet to par teātri“; Rīga: Jumava, 2001), Metų literatūros premijos (Literatūras gada balva) laureatė (2004 m.) už tragikomedijos „Žemės mokestis“ („Zemes nodoklis”, 2003) scenarijų, Pripažinimo kryžius (Atzinības krusts, 2008 m.) už išskirtinius nuopelnus socialinėje ir kultūrinėje veikloje, ryškų kūrybinį indėlį stiprinant latvių literatūrą ir latvių kalbą, tarptautinės Baltijos jūros regiono Janio Baltvilko (Jāņa Baltvilka) vaikų literatūros ir knygos meno premijos laureatė (2012 m.) už pasaką vaikams „Tango un Tūtiņa ciemos“ („Tango ir Tutinas svečiuose“), Metų literatūros premijos (Literatūras gada balva) laureatė (2013 m.) už autobiografinį romaną „Penki pirštai“ („Pieci pirksti“, 2012; liet. 2016), Autorių teisių begalybės (Autortiesību bezgalības balvu) apdovanojimas (2017 m.) už dainos „Veltījums“ („Atsidavimas“) žodžius (daina skambėjo per televiziją, radiją ir viešai – koncertuose Latvijoje ir Vokietijoje).
Erika Drungytė (g. 1971), poetė, literatūros kritikė, vertėja (iš latvių, lenkų k.), redaktorė, pedagogė, Klaipėdos universiteto literatūros kūrybinio konkurso laureatė (1995 m.), geriausias „Poezijos pavasario“ debiutas (1997 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“, „Poezijos pavasario“ naktinių skaitymų laimėtoja (2003 m.), savaitraščio „Nemunas“ „Darbščiosios pelės” prizas (2004 m.), Kauno radijo ir televizijos prizas (2008 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“ už eilėraščių knygą „Rūkas ir vėjas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008), Salomėjos Nėries prizas (2009 m.) už rinkinį „Rūkas ir vėjas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) „Poezijos pavasaryje“, festivalio „Poezijos pavasaris“ premijos laureatė (2010 m.) už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą, Panevėžio literatūrinės žiemos „Literatūrinės lapės“ apdovanojimas „Už aukštaičių padangės praturtinimą brolių latvių balsais” (2012 m.), UAB „Kauno vandenys” prizas (2013 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“ už latvių poezijos antologijos „Pavasaris bus kaip visuomet“ sudarymą ir vertimą, keturiasdešimt ketvirtoji 21-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatė (2015 m.), Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos laureatė (2015 m.) už išskirtinai ryškų metų pasiekimą eilėraščių rinkinyje „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), Elenos Mezginaitės premijos laureatė (2016 m.) už grožį įprasminant tautos patriotizmą eilėraščių knygoje „Patria“ (Panevėžio literatūrinė žiema, 2016), šeštoji Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinės premijos laureatė (2016 m.) už eilėraščių knygą „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), muzikos apdovanojimų „Aukso lašas 2017“ (radijo stotis „Lietus“) mylimiausio dainų tekstų autoriaus nominacija (2018 m.), nominacija (2018 m.) už plačiasparnę poeziją (Kauno moterų klubas „Ad astra“), Pasvalio rajono savivaldybės Bernardo Brazdžionio literatūros premijos laureatė (2018 m.) už eilėraščių knygą „Patria“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2015), Maironio sodo varnos prizas (2019 m.) festivalyje „Poezijos pavasaris“, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premijos laureatė (2019 m.) už publicistinius kūrinius, Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ (2020 m.) už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, Kauno miesto savivaldybės 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklas (2021 m.), Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Kauno apskrities skyriaus „Garbės ženklo“ ordinas (2021 m.).