Liūdna, skaudi žinia – eidamas 93-uosius metus mus paliko vienas garsiausių Lietuvos lyrikų, poetas, literatūros kritikas Algimantas BALTAKIS (1930 02 15 – 2022 03 13). Jo poezijai būdingas nuoširdumas, įsiklausymas į pasaulį ir į save. Daugybė poeto eilėraščių virto gerai žinomomis, populiariomis dainomis. Visa epocha sietina su Algimanto Baltakio kūryba, sietina su dar dviem garsiausiais jo bendramoksliais ir kolegomis – Justinu Marcinkevičium ir Alfonsu Maldoniu, pasak RS valdybos pirmininkės Birutės Jonuškaitės, trimis poezijos muškietininkais.
Algimantas Baltakis (1930-2022), poetas, literatūros kritikas, vertėjas (iš rusų, ukrainiečių, latvių k.), redaktorius, antrasis „Poezijos pavasario“ laureatas (1966 m.) už eilėraščių rinkinį „Požeminės upės“ (Vilnius: Vaga, 1965), LTSR valstybinės premijos laureatas (1966 m.), LTSR Komjaunimo premijos laureatas (1967 m.) už knygą „Keliaujantis kalnas“ (Vilnius: Vaga, 1967), trečiasis Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatas (1974 m.) už geriausią metų eilėraštį kaimo tema, LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas (1976 m.), LTSR liaudies poeto vardas (1986 m.), XX a. kultūros pasižymėjusio žmogaus garbės vardas (Kembridžo tarptautinis biografijų centras, 1993 m.), dvidešimt antrasis 8-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatas (2002 m.), tarptautinės Taraso Ševčenkos fondo premijos laureatas (2004 m.) už ukrainiečių poezijos vertimus į lietuvių kalbą, ordino „Už nuopelnu Lietuvai“ Riterio kryžius (2005 m.), septintasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2006 m.), devintasis Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2011 m.) už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą lyrikos rinktinėje „Antakalnio vigilijos“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010), Eduardo Mieželaičio premijos laureatas (2015 m.).
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.Privatumo politikaSUTIKTI
Privatumo politika
Privatumo politika
Slapukai yra nedideli informacijos failai, atsiųsti į Jūsų įrenginį (kompiuterį ar mobilųjį telefoną) iš Jūsų lankomų svetainių. Slapukai nekelia jokios grėsmės Jūsų įrenginiams. Lankant tam tikrą svetainę Jūsų interneto naršyklė nuskaito slapuką ir pateikia informaciją, pavyzdžiui, atpažindama Jus kaip svetainės lankytoją ir pritaikydama svetainės turinį pagal Jūsų poreikius.
Slapukai neleidžia stebėti visko, ką daro svetainės lankytojas, jie neišsaugo vartotojų naudojamų slaptažodžių.
Jūs galite nustatyti savo naršyklę taip, kad būtų priimti visi slapukai, atmesti visi slapukai arba būtų pranešama, kai slapukas atsiunčiamas. Kiekviena naršyklė skirtinga, todėl, jei nežinote, kaip pakeisti slapukų nustatymus, pasiskaitykite jos naudojimo žinyną. Jūsų įrenginio operacinėje sistemoje gali būti papildomų slapukų valdiklių. Jei nenorite, kad slapukai rinktų informaciją, naršyklės nustatymuose atsisakykite slapukų naudojimosi. Norėdami daugiau sužinoti, kaip valdyti slapukus, apsilankykite adresu: http://www.allaboutcookies.org/manage-cookies/.
Būtinieji slapukai: tokie slapukai yra būtini tam, kad galėtumėte žvalgytis po interneto svetainę ir naudotis jos funkcijomis, tokiomis kaip prieiga prie saugių interneto svetainės sričių.
Veikimą gerinantys slapukai: šie slapukai renka informaciją apie tai, kai naudotojai naudojasi tam tikra interneto svetaine, pavyzdžiui, kurie puslapiai lankomi dažniausiai ir ar lankytojai iš tinklalapių gauna klaidų pranešimų. Šie slapukai nerenka informacijos, leidžiančios atpažinti svetainės lankytoją. Visa šių slapukų renkama informacija yra bendrojo pobūdžio, todėl anoniminė. Ji naudojama tik svetainės veiklai pagerinti.
Algimantas Baltakis (1930-2022), poetas, literatūros kritikas, vertėjas (iš rusų, ukrainiečių, latvių k.), redaktorius, antrasis „Poezijos pavasario“ laureatas (1966 m.) už eilėraščių rinkinį „Požeminės upės“ (Vilnius: Vaga, 1965), LTSR valstybinės premijos laureatas (1966 m.), LTSR Komjaunimo premijos laureatas (1967 m.) už knygą „Keliaujantis kalnas“ (Vilnius: Vaga, 1967), trečiasis Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatas (1974 m.) už geriausią metų eilėraštį kaimo tema, LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas (1976 m.), LTSR liaudies poeto vardas (1986 m.), XX a. kultūros pasižymėjusio žmogaus garbės vardas (Kembridžo tarptautinis biografijų centras, 1993 m.), dvidešimt antrasis 8-osios „Varpų“ literatūrinės premijos laureatas (2002 m.), tarptautinės Taraso Ševčenkos fondo premijos laureatas (2004 m.) už ukrainiečių poezijos vertimus į lietuvių kalbą, ordino „Už nuopelnu Lietuvai“ Riterio kryžius (2005 m.), septintasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2006 m.), devintasis Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2011 m.) už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą lyrikos rinktinėje „Antakalnio vigilijos“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010), Eduardo Mieželaičio premijos laureatas (2015 m.).