MIRĖ RAŠYTOJAS ROBERTAS KETURAKIS

ROBERTAS KETURAKIS

(1935 03 12 – 2021 10 26)

Robertas Keturakis. G. Jefremovo nuotrauka

MES ŠVIESAI PAŠAUKTI

…Šviesa tikiu – mes šviesai pašaukti

įžvelgiantys viliones laikinumo

tikiu aš žmogumi – jei net kiti

bus prakeikti be sielos ir be kūno

Robertas Keturakis

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šių metų spalio 26 dieną, eidamas aštuoniasdešimt septintuosius metus, po sunkios ligos mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis.

R. Keturakis gimė 1935 m. kovo 12 d. Jonučiuose, Garliavos valsčiuje. 1963 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Ilgametis kultūros žurnalų „Nemunas“ (1967–1991), „Santara“ (1991–1997) skyrių, vėliau – „Kauno žinių“ (1997–1999) redaktorius. 1997–2014 m. R. Keturakis dirbo Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos vyriausiuoju redaktoriumi, redagavo istorijos, etnografijos, ekonomikos ir kitų mokslų knygas, nuo 1998 m. redagavo „Kauno istorijos metraštį“ ir Kauno kunigų seminarijos auklėtinių kūrybos almanachą „Duc in altum“. Daug metų vadovavo Kauno Maironio gimnazijos kūrybinei bendrijai „Sietynas“, be jo neįsivaizduojama Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos Borutaičių draugijos veikla. 2014 m. R. Keturakis tapo Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaru. Rašytojas aktyviai bendradarbiavo su Pasaulio lietuvių kultūros centru. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1966 m., Jotvingių Kryžiaus riterių ordino narys nuo 2011 m.

Per daugiau nei penkis kūrybos dešimtmečius R. Keturakis išleido 28 knygas (23 poezijos rinkinius, tarp jų – kelias poemas, apybraižų, esė, romaną). Parašė novelių knygą „Ahasferas“, romaną „Kulka Dievo širdy“, pastaraisiais metais išleido poezijos rinkinius „Teesie“, „Nežinomasis“ (2020 m.). Jo kūryba versta į latvių, estų, gruzinų, lenkų, ukrainiečių, rusų, armėnų, vengrų kalbas.

R. Keturakis visada buvo atidus tiek bendraamžių, tiek jaunųjų kūrybai, jis noriai konsultuodavo, patardavo, redagavo, rašė įvadinius bei palydimuosius straipsnius įvairioms knygoms, publikacijoms periodikoje, dažnai dalyvaudavo literatūros vakaruose. R. Keturakis įnešė svarų indėlį į Stasio Santvaro, kuris jaunystės metus praleido ir pirmąją knygą išleido Kaune, kūrybos leidybą ir propagavimą: rašė straipsnius apie S. Santvarą ir jam skirtus renginius, sudarė ir redagavo S. Santvaro „Raštus“.

1988 m. R. Keturakis tapo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu už eilėraščių knygą „Amžinai laikinai“, 2006 m. jam paskirta Jono Aisčio literatūrinė premija už poezijos knygas „Trys lelijos šventam Kazimierui“, „Ir niekad vėlai“. 2005 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 m. – Kauno miesto savivaldybės Santakos II laipsnio garbės ženklu, 2012 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2017 m. – Kauno kultūros premija už ypatingą indėlį į Kauno literatūrinį gyvenimą ir pilietišką aktyvumą. Tais pačiais metais rašytojas įvertintas literatūrine Vieno lito premija už formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių rinkinyje „Nakties baltieji debesys“, 2018 m. už šį rinkinį jis paskelbtas Zikaro namų Vyčiu.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą Velionio žmonai Reginai, sūnums Šarūnui, Sauliui, Ugniui ir kitiems artimiesiems bei bičiuliams.

Ilsėkis ramybėje, šviesusis mūsų literatūros Riteri. Lenkiamės Tavo šviesiam atminimui.