Ona Jautakė. „Nidos haiku“
Ona Jautakienė Kelmėje pažįstama, mylima ir gerbiama kaip poetė bei prozininkė, kasdienis darbas – laikraščio „Bičiulis“ redaktorė, o redaktoriams juk atseikėjama visko ir nebūtinai po truputį… Smagu, kad Ona Jautakė (taip autorė pasirašo knygas) geba atitrūkti nuo žurnalistikos, yra kūrybinga bei įvairi: rašo noveles, eilėraščius, o knygelių vaikams suskaičiavome net keliolika.
Ruduo – sulėtėjimo, apmąstymų, susikaupimo metas. Haiku žanras Lietuvoje dar labai jaunas, tebesijaukinamas tiek autorių, tiek skaitytojų. Jis nepakantus skubėjimui ir paviršutiniškumui, chaotiškam kasdienybės triukšmui ir lėkimui paviršiais. Slėpkite laikrodžius – taupiažodžiuose Onutės tekstuose veriasi bekraštės laiko, erdvės, minties platybės.
Ona Jautakė
Nidos haiku
*
Baigėsi liūtys.
Spalio prieblandoj blizga
Lašeliai voratinkly.
*
Jūra po audros.
Vėjas kopose viksvom
Braižo lankus.
*
Spalio ražienos.
Žiburys lange,
Plaikstomas vėjo.
*
Spalio rytą pažadino
Žąsų girgsėjimas ausyse.
Langą priversiu.
*
Tokia saulė!
O visą naktį dusau
Nugalabyt žmogų.
*
Ruduo prie marių.
Žvirblis melduos
Ieško šilumos.
*
Ruduo prie jūros.
Iš varnų gluosnio viršūnėj
Spėju, kur šiaurė.
*
Šalta popietė.
Kormoranai džiovina sparnus
Ir spalio saulėj.
*
Kuprinė ant pečių.
Akmenuko bate
Laukia kelionė.
*
Bobų vasara.
Saulė nebenudžiovina
Rasos nuo suolelio.
*
Rytas prie marių.
Pilna prikritę kaštonų,
Tik vienas išplaukia.
*
Ežys kambary.
Spygliai dvelkia
Spygliais ir samanom.
*
Katinas gyvatvorėj.
Zylė pastebėjo
Už mane anksčiau.
*
Pageltusi drebulė.
Lapai tebevirpa,
Lyg ką tik išsiskleidę.
*
Pėdos sniege.
Nubaidžiau pulką žvirblių
Prie Knygų namelio.
*
Rudeniop iškeliavo.
Sraigių nameliai liko
Ožekšnio krūme.
*
Miskanto stiebai
Plaikstos po langu.
Rugsėjo vėjai.
*
Pakeliui į žemę.
Uosio lapas įstrigo
Kadugiui tarp spyglių.
Lietuvos šimtmečiui
Motinos sapnas.
Prie vieno stalo susėda
Išsibarstę vaikai.
Skalsiai pakalbėta. Rudeniškai 🙂
Tokia saulė!
O visą naktį dusau
Nugalabyt žmogų.
Jėga, Onute, sveikinu!