„Skudurėlių šventė“ yra paskutinė trilogijos (kitos dvi dalys – „Kazašas“ ir „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“) dalis. Tai tarsi statinio stogas ar kupolas. Rašant šį kūrinį autoriui labiau rūpėjo ne socialinė terpė, o žmogaus vidus, jo šventumas ir monstriškumas, kurių, pakilus dar aukščiau, irgi tarsi nebelieka…
Skaityti plačiau
J. Audzijonienė plėtoja amžinąsias meilės ir mirties temas, kita vertus, susitelkia į šiuolaikinio žmogaus būsenas, derančias su nostalgijos gaidelėmis, neretai lydimomis šiokio tokio nusivylimo. Keista, bet per nusivylimo prizmę atsiskleidžia viltingoji autorės pasaulėžiūra, prabyla išmintingas požiūris į praeitį.
Skaityti plačiau
„Sapnų slidininkas“ – tai dvyliktoji poeto Vytauto Kazielos knyga. Naujame rinkinyje poetas lieka ištikimas minimalizmui, jo žodis taupus, bet svarus, o eilėraščiai daugiasluoksniai.
Skaityti plačiau
Vargu, ar nuraminsime su nerimu laukusius, kuo gi baigsis smalsaus filosofijos doktoranto kelionė į bauginančią sapnų tikrovę, tačiau siaubo mėgėjams šiurpą keliantis Gedimino Jankaus „Pandemoniumo“ finalas išties turėtų palikti įspūdį.
Skaityti plačiau
Knygoje tikri įvykiai susipina su tariamais, gausu paradoksalių situacijų, filosofinių apmąstymų, liečiamos dievoieškos, kuršininkų likimo, menininkų savižinos ir kitos temos. Autorius gilinasi į subtiliausius jausmus, meilės ir mirties filosofinę sampratą, nevengia mitologinių motyvų ir alegorijų. Atskleista Nidos apželdintojų Kuvertų dinastijos genealogija.
Skaityti plačiau
Su giliu liūdesiu pranešame, kad š. m. gruodžio 10 d., eidamas 86 metus, mirė vertėjas, medicinos mokslų daktaras Jonas Čeponis (1935 08 07–2020 12 10).
Skaityti plačiau
„Miego užrašai“ – tai eilėraščiai, kuriuose subtiliai ieškoma savęs, lyg svyruojant tarp tylos ir garso, nuodėmingumo ir tyrumo, geismo ir mirties, iliuzijos ir tiesos.
Skaityti plačiau
Dovilė Zelčiūtė skaitytojui pažįstama kaip išpažintinės poezijos kūrėja, tačiau naujajame rinkinyje „Šokiai Vilniaus gatvėje“ poetė prabyla dar autentiškesniu, nei jai įprasta, balsu; atsiskleidžia ir puikus poetės (auto)ironijos pojūtis.
Skaityti plačiau
Skirtingų kartų Lietuvos poetų eilėraščiuose jautriai tapomi viltingi ir skaidrūs, skaudūs ir ilgesingi Motinų portretai.
Skaityti plačiau
Gedimino Jankaus prozoje veikėjai mainosi vardais ir veidais, pinasi senųjų knygų išmintis ir baugios legendos, kol galų gale tampa sunku atskirti, kur dar sapnas, o kur – jau tikrovė…
Skaityti plačiau