Šiandien, balandžio 29-ąją, sukanka 87 metai nuo kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto (1869 09 08–1933 04 29) mirties. Tekstų fragmentais iš atsiminimų knygos „Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009) dalijasi leidinio sudarytojas Alfas Pakėnas.
Skaityti plačiau
Drauge su muziejininku Alfu Pakėnu giliau pažinę poeto Pauliaus Širvio gyvenimą ir kūrybą, pasiekiame ir liūdną atsisveikinimą. Kiekvienas rašytojo amžininkas tapo kiek kitokį jo portretą, skirtingai prisimena ir vertina paskutiniuosius P. Širvio gyvenimo metus bei dienas, tačiau visi sutinka – poeto žodžiai giliai įsismelkė ir vis dar smelkiasi į Lietuvos žmonių širdis.
Skaityti plačiau
Mindaugo Švėgždos eilėraščių rinkinys „Geltona ornamentika“ pasižymi netikėtu reljefišku religijovaizdžiu, kultūrinių ir literatūrinių klodų slinktimi, liūdna ar kandžia egzistencijos plačiąja prasme ironija, susipinančiais su jau pavadinime nurodytu geltonos spalvos motyvu.
Skaityti plačiau
autriuose, regis, ir fotografiškuose eilėraščiuose Aldona Ruseckaitė fiksuoja subtiliausius niuansus – lietuviškojo gamtovaizdžio detales, įvairiausius laikotarpius – nuo vaikystės iki dabarties.
Skaityti plačiau
Aplinka, čiuopiamas daiktiškumas Vytauto Stulpino eilėraščiuose vis dažniau tampa fonu, o esminiai išgyvenimai atsiskleidžia vidinės tylumos akimirkose.
Skaityti plačiau
Eilėraščių rinkinyje autorė įsuka skaitytoją į nesutramdomą gyvenimo tėkmę, kuri atsiveria per kūnišką egzistavimą.
Skaityti plačiau
„Skylėti akmenys“ – keturioliktoji E. Janušaičio poezijos knyga. Talpus ir taupus žodis leidžia bruko poetui būti ištikimam Žaliakalnio istorijų ir nesupakuotų pasaulio erdvių jungtims, sau įprasta kalba įprasminti atskiro individo laikinumo ir būties pastovumo sąšaukas.
Skaityti plačiau
„Alyvmedžiai“ – vienuoliktoji Vytauto Kazielos poezijos knyga. Autorius tęsia mirties ir meilės, atsisveikinimo, tuštėjimo, vienišėjimo temas.
Skaityti plačiau
Pirmą kartą prozininko, dramaturgo, teatro kritiko Gedimino Jankaus įžvalgas apie Vytauto Balsio vaidybinį filmą „Ataraxia“ skaitėme dar 2015-aisiais, šiam ką tik pasirodžius. Artėjant šv. Velykoms, G. Jankus sugrįžta prie pagal Antano Škėmos „Pabudimą“ sukurtos egzistencinės dramos refleksijos ir stebi, koks likimas ištiko šį kino kūrinį.
Skaityti plačiau
L. S. Černiauskaitės kalba – lakoniška, skaidri, intensyvi, tekstai įtraukiantys, kad ir apie ką autorė bekalbėtų – rašytinio žodžio galią, saviraišką, žmogiškosios būties (žiemkenčiavimo) skaudybę ir grožį, gąsdinantį mirties priartėjimą, artimųjų mirtį ar meilę, kuri ištinka kaip fatališkas smūgis, kaip bausmė ir kaip dovana.
Skaityti plačiau