Edmundas Janušaitis. „Skylėti akmenys“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2018)

Edmundas Janušaitis. „Skylėti akmenys“ /eilėraščiai/

„Skylėti akmenys“ – keturioliktoji E. Janušaičio poezijos knyga. Talpus ir taupus žodis leidžia bruko poetui būti ištikimam Žaliakalnio istorijų ir nesupakuotų pasaulio erdvių jungtims, sau įprasta kalba įprasminti atskiro individo laikinumo ir būties pastovumo sąšaukas. Greta geografinių platumų įvairovės, šviesos ir šešėlių kontrastų bei nuolatinio judėjimo pirmyn, – tarp muzikinių garsų ir mirties šlamesio, – galima sutikti jam nesvetimų lietuviškosios hipių subkultūros pėdsakų. Tereikia išvaikyti abejingumo debesis ir išgirsti, kaip skylėtų akmenų perėjose švilpauja vėjas, unikalus ir nepakartojamas, tarsi po kojomis besirangantis gyvenimiškas kelias į ten, kur dar nemirė žmogiška meilė.

 

SKYLĖTI AKMENYS / VĖJO STOTYS

Linguoja
eilėraščių dangūs

barška
išretėjusių debesų kaulai

per
išblyškusios nakties raukšles
keliauja dienos įvykiai

juodai balti

tarsi
nedegančių reikalų veidai
kuriuose
vėjo švilpesį gano
skylėtų akmenų
piemenys

 

A p i e  k n y g ą  i r  a u t o r i ų :

Nijolė Raižytė. „Kaune, Žaliakalnyje, angelai nemiega…“ / Kaunorasytojai.lt

Ramūno Čičelio knygų apžvalga: ketvirtoji dimensija / 15min.lt

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *