Dovilė Zelčiūtė. „Šokiai Vilniaus gatvėje“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020)

Dovilė Zelčiūtė skaitytojui pažįstama kaip išpažintinės poezijos kūrėja, tačiau naujajame rinkinyje „Šokiai Vilniaus gatvėje“ poetė prabyla dar autentiškesniu, nei jai įprasta, balsu; atsiskleidžia ir puikus poetės (auto)ironijos pojūtis. Pastarąjį, be abejo, aptikome ir ankstesnėje jos kūryboje.

Šiame rinkinyje eilėraščių subjektė pasirodo esanti tvirto tikėjimo, gebanti be gražbyliavimo susitelkti į skausmingą, nepagražintą realybę, – artimojo ligą, mirimą ir mirtį, tačiau šios temos išgyvenamos be patoso ir egzaltacijos. Autorė atlieka savo pačios vaidmenį, nesidangstydama jokiomis kaukėmis, ir tai įtikina: poetinė kalba laisva, o kasdienybės ir buitinės detalės sklandžiai derinamos su krikščioniškomis frazėmis ir ženklais.

„Šokiai Vilniaus gatvėje“ pasižymi tokia išpažinties pateikimo forma, kuri nė nekvepia sentimentalumu, o susitelkimas į skausmo fenomeną atveria naujas poetinės raiškos galimybes.

 

A p i e  k n y g ą  i r  a u t o r ę :

Tomas Vyšniauskas. Pro dangaus įtrūkimą / Satenai.lt

Mindaugas Klusas. „Poezijos pavasario“ laureatė Zelčiūtė: lengva peržengti ribą ir viskas virs neskoningu tekstu, išdavikiška spekuliacija / Lrt.lt

Gediminas Kajėnas. „Poezijos pavasario“ laureatė D.Zelčiūtė: „Neturime kito būdo pasauliui įvardyti“ / 15min.lt

Monika Andrulytė. „Spindintys rūmai ir tanato šokiai“ / Literaturairmenas.lt

Ieva Rudžianskaitė. „Apie tai, kas lieka eilėraščiuose ir fotografijose“ / Satenai.lt

Į v e r t i n i m a i :

Dovilei Zelčiūtei skirta Antano Miškinio literatūrinė premija / Kaunorasytojai.lt

Poezijos pavasario laurai – poetei Dovilei Zelčiūtei / Kaunorasytojai.lt