Dovilei Zelčiūtei skirta Antano Miškinio literatūrinė premija
Gegužės 11 d. posėdžiavusi Antano Miškinio literatūrinės premijos teikimo komisija vienbalsiai nusprendė šiemet premiją už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindimi Aukštaitijos regiono etniniai motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis, skirti poetei Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2020; redaktorius Viktoras Rudžianskas).
Šioje knygoje eilėraščių subjektė pasirodo esanti tvirto tikėjimo, gebanti be gražbyliavimo susitelkti į skausmingą, nepagražintą realybę, – artimojo ligą, mirimą ir mirtį, tačiau šios temos išgyvenamos be patoso ir egzaltacijos. Autorė atlieka savo pačios vaidmenį, nesidangstydama jokiomis kaukėmis, ir tai įtikina: poetinė kalba laisva, o kasdienybės ir buitinės detalės sklandžiai derinamos su krikščioniškomis frazėmis ir ženklais. „Šokiai Vilniaus gatvėje“ pasižymi tokia išpažinties pateikimo forma, kuri nė nekvepia sentimentalumu, o susitelkimas į skausmo fenomeną atveria naujas poetinės raiškos galimybes.
Poetas, literatūros kritikas Tomas Vyšniauskas savo recenzijoje „Pro dangaus įtrūkimą“ („Šiaurės Atėnai“, 2020 09 25) apibendrina: „<…> teigčiau, jog D. Zelčiūtės „Šokiai Vilniaus gatvėje“ – sukrečianti (gerąja prasme) knyga, įtaigi įvykių realumu, nuskaistinta artimo kančios potyriu ir dievoieškos motyvais. Knyga, kurioje telpa tiek išpažintinei literatūrai priskirtini autobiografiškumo bruožai, tiek dogminei išpažinties sampratai būdingi susitaikymo su Kūrėju motyvai. Sakrali, išvengianti sentimentalumo spąstų, peržengianti transcendentines ribas, daugeliui nesvetima savąja tematika ir tuo universali tikėjimo skausmo (o ir tikėjimo skausme) anatomija. Autorė žodžiais piešia erškėčio spyglį, perveriantį nevilties luobą. Verta įsidurti, kad krestelėtum pasaulį ir pro mažą dangaus įtrūkimą išvystum besišypsantį Nukryžiuotąjį. Ir galiausiai kartu konstatuotum: „Iš tiesų / tai viskas dabar – apie meilę / tave lesa paukščiai / aš vaikau juos / šokčiodama apie Kryžių“ (p. 62).“
Antano Miškinio literatūrinė premija tradiciškai bus įteikta Juknėnuose, Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje, liepos 4 d.
