Gediminui Jankui – KMKA premija už metų kūrybos nuopelnus

Gruodžio 21 d. Kauno meno kūrėjų asociacijos (KMKA) taryba, vadovaujama rašytojo Petro Palilionio, apsvarstė Kauno kūrėjus vienijančių sąjungų pateiktas kandidatūras. Po ilgų diskusijų nuspręsta:

premija už reikšmingus 2018 m. kūrybinius pasiekimus skiriama rašytojui, dramaturgui Gediminui JANKUI.

Gediminas Jankus. Mildos Kiaušaitės fotografija

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį pilietiškai aktyvus ir kūrybiškai veržlus rašytojas pasitiko sukurdamas libretą roko operai „Priesaika“, kuri skirta partizanų atminimui. Kaip ir būdinga šiam žanrui, dramaturgija glaudžiai siejasi su atliekamomis dainomis, taip pamažu plėtojant siužetą, artėjant sukrečiančios atomazgos link. Šiuolaikiniam žmogui patrauklia ir suprantama forma skiepijamas patriotizmas, atskleidžiami partizaninio pasipriešinimo užkulisiai, aiškinami jo motyvai ir reikšmė. Kūrinys į vieną sceną sukvietė roko muzikantus ir garsius operos solistus: tautinio roko grupę ,,Thundertale“, Liudą Mikalauską, Egidijų Bavikiną ir Sandrą Lebrikaitę. Režisierius – Nerijus Petrokas, kompozitoriai – Laurynas Baškys, Jonas Chockevičius, scenografas – Sergejus Bocullo.

Šiemet pagal Gedimino Jankaus pjesę „Amžinas keleivis“ pastatytas spektaklis apie Vydūną jau švenčia savo trisdešimtmetį, o jo fragmentai aktoriaus Petro Venslovo lūpomis šiais jubiliejiniais, 150-aisiais Vydūno gimimo metais tebeskamba mokyklose, muziejuose, įvairiuose susibūrimuose. Belieka tikėtis, kad po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius keliaujanti „Priesaika“ laikui bėgant išliks tokia pat aktuali.

Kita svarbi G. Jankaus darbų kryptis – literatūrinio ir teatrinio gyvenimo refleksija. Jo recenzijas pirmiausia publikuoja Kauno rašytojų buveinė www.kaunorasytojai.lt, o vėliau tekstai pasklinda per kitas interneto svetaines (www.kaunozurnalistai.lt, www.15min.lt, www.bernardinai.lt). 2018 m. G. Jankus visuomeniniais pagrindais recenzavo šių metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vytauto Martinkaus romaną „Tavo bažnyčios rūsys“, režisieriaus Gintaro Varno spektaklį „Getas“, Rimanto P. Vanago knygą „Avižienio algoritmas ir kiti neramūs ritmai“, Petro Palilionio paslaptingą dvigubą Rūtos Staliliūnaitės atminimui skirtą knygą „Meilės ieškotojai / Ir vienąkart…“, Liudo Gustainio paskutinį romaną „Dagilio, šuns ir kiti šešėliai“, Irnos Labokės debiutinę novelečių knygą „Florestano niekučiai“, Vytauto Balsio vaidybinį filmą „Ataraxia“, Daivos Čepauskaitės pjesių rinkinį „Aš tave užmiršau“, Vlado Kalvaičio novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“. Apie ką bekalbėtų, Gediminas visada randa asmeninį santykį, žvelgia autentiškai, geba autorius pakylėti ligi žvaigždžių arba greitai nuleisti ant žemės.

Už novelių rinkinį „Rytoj“ 2018 m. G. Jankus apdovanotas Kauno rašytojų Vieno lito premija už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis, o kaip pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadas pagerbtas Jotvingių kryžiaus riterių ordino kryžiumi.

Kęstutis Bražiūnas. Nuotrauka iš Kaunozurnalistai.lt

 

Premija už metų kūrybos nuopelnus taip pat skiriama režisieriui Kęstučiui BRAŽIŪNUI, sukūrusiam keturių dokumentinių filmų ciklą apie legendinį krepšininką Šarūną Marčiulionį, kuriame, panaudojant kelių dešimčių jo bičiulių meno kūrėjų pasakojimus ir gausią archyvinę medžiagą, įtaigiai ir atvirai atskleidžiamas įdomus, bet sudėtingas ir įvairiapusis buvusio kauniečio, dabar – vilniečio, gyvenimas.

 

Romualdas Rakauskas senojoje „Nemuno“ redakcijoje. Mildos Kiaušaitės fotografija

 

Už gyvenimo kūrybos nuopelnus įvertintas fotomenininkas Romualdas RAKAUSKAS. Nors metaforinė vaizdinė kalba būdinga ir kitiems Lietuvos fotografijos mokyklos atstovams, tačiau grynojo reportažinio metodo atsisakymas bei fotografijų „literatūriškumas“ padėjo išgryninti individualų, lengvai atpažįstamą R. Rakausko kūrybos bruožą – ypatingą lyriškumą, sentimentalumą bei optimistinį žvilgsnį į žmogų bei gyvenimą. Nors dėl šio kūrybos bruožo autorius sulaukdavo ir kolegų fotografų, ir menotyrininkų kritikos, bet liko ištikimas savo matymui bei pasaulio pajautimui.

 

KMKA premija įsteigta 2003 m. Jos vertę apsprendžia Kauno menininkų kūrinių meninis lygis, originalumas, reikšmingumas, premija skiriama KMKA nariams. Premija suteikiama už reikšmingiausius Kauno menininkų kūrinius, susilaukusius didžiausio specialistų ir visuomenės dėmesio. Jos dydis nustatomas atskiru KMKA tarybos sprendimu, atsižvelgiant į gautą rėmėjų finansavimą ir pateiktas kandidatūras premijai gauti. Pastaraisiais metais KMKA premiją finansuoja Asociacija LATGA.


Parengta pagal KMKA inf.  

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *