Eglė Perednytė. Kardinolui Vincentui Sladkevičiui

Kardinolas Vincentas Sladkevičius MIC (1920–2000)

Kai dar mokiausi Maironio gimnazijoje, vieną dieną tikybos mokytoja nusivedė mokinius į susitikimą su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi. Skaičiau jam savo eilėraščius. Visam gyvenimui liko nepaprastas įspūdis – šis žmogus buvo persmelktas nuolankumo, tapęs gerumu. Visa jo esybė spinduliavo begalinį tikrumą.

Ir dabar, kai būna sunku, Kauno arkikatedros Švč. Sakramento koplyčioje meldžiuosi prie kardinolo kapo, prašau jo užtarimo. Tikiu – būsiu išklausyta, nes meilė, kuria gyveno kardinolas, amžina.

 

             Eglė Perednytė

 

Kardinolui Vincentui Sladkevičiui

 

O kardinole! Žodžiai gerumo,

širdies ramybė, širdies taurumas.

                     

Tėviškos akys vaikus paguosti,

dangus ir takas į džiaugsmo uostą,

                     

Į džiaugsmo vėją. Kurgi nueisi?

Laivai artėja, ramybė skleisis.

 

Vaikai sugrįžta, vaikai sugrįžta

ir tėvo rankos juos atpažįsta.

 

 

Eglei Perednytei 2020 m. vasarą skirta LTKT stipendija

 
Už publikaciją dėkojame tekstu geranoriškai pasidalinti sutikusiam krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščiui „XXI amžius“.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *