Edmundas Janušaitis. Poezija

Nesistebiu, kad esu čia.

Sutvertas iš tikrų atsiminimų, kurie dar girdi, kaip po kojomis šnara švelni kelionės žolė. Vienintelė ir nepakartojama, lyg kaskart vis sunkiau apčiuopiami gyvenimo randai, kalbantys per patį pavasarinį žiedų krytį, – kai vaisiai dar neužmegzti, o viltis nesubrendusi.

Manote, kad mano burnoje tuščiai mala liežuvis, o jausmai neturi nei pradžios, nei galo?

Tą žino nebent vėjas, šlamantis medžių šakose, nebent Žaliakalnis, kurio kojos jau seniai įaugo į poetinį žodžių bruką.

Tapk jų dalimi ir jausk, kaip tavyje dainuoja įžvalgų laisvė.

Paprasta ir aiški kaip niekad.

 

Edmundas Janušaitis  

 

 

NIEKO BAISAUS / TIK KELIONĖ NEPATOGI LYG RAKŠTIS UŽPAKALYJE

 

Jau vakarop

 

kiek

patamsėjęs vaizdas

su vėjo išdraikytais medžiais

ir išguldytais krūmynais

 

net

miškas tolyje

atrodo kiek kitoks

tarytum krentantis

nuo siauro skardžio

 

šlepsiu

po truputį link jo

per telkšančias lietaus balutes

kelyje

 

ne toks naivus

ne toks guvus

 

bet

vis dar įsikibęs

į vilties kraštelį

 

 

SOTIS / ANT STALO LIKĘ METŲ CUKRAUS GABALIUKAI

 

Pusnis

prie pusnies

 

šaltas gylis

lyg traškantis garsas

plėšia galvą

perpus

 

skiemuo

prie skiemens

 

ten kažkur

žmonės prie ežero

kepa mėsą

ant grilio grotelių

 

žodis

po žodžio

 

žiema

su vasara skiriasi

 

tačiau abi

lieka gyventi

žmonių pasaulyje

 

 

SLAPTAS POTĖPIŲ MIESTAS / KAŽKUR MATYTI BET DAR NENUTAPYTI VAIZDAI

 

Nereikia kuklintis

 

per

aukštai iškeltą kartelę

jau neperšoka

sudegusio teatro artistai

 

nebent

pro apačią

dar prasirausia kurmis

 

jo juodi

trumpi naktiniai marškiniai

prigludę prie kūno

pasako

ne

kažin ką daugiau

nei

nebaigta skaityti knyga

 

su

užrašu S

ant akis badančio

naktinio stalelio

 

 

NEIŠBARSTYTA TYLA / SUSTINGĘS VORATINKLIŲ LAIKAS

 

Kantrus laukimas

 

užuolankų šešėlis

atsirėmęs

netikrumo slenkstin

 

matyt

šiandieną rašymas

vėl pasibaigs mazgu

 

belieka

saugot galvą

 

ir

 

nekliudyti

palubėj vorų supinto

tinklo

 

 

KAIRĖ RANKA / BESKALDANT MALKAS

 

Keista nuotaika

 

lyg

lydėčiau numirėlį

ir nieko neprisiminčiau

apie jo nuveiktus darbus

 

tuomet pajuntu

kad gyvenimas išties per trumpas

jog sutiktumei rojaus paukštę

paskubomis susižertumei poetinius grašius

ar išdėliotum draugus į menamas lentynas

 

taigi mąstau

 

tai

beveik tas pat

kai būnant dešiniarankiu

kaire ranka stropiai skaldyti malkas

mintyse cituojant klasiką Liudą Gustainį

 

tokį

kokio jo nepažino

nei vieni

nei kiti

 

 

SUPILSTYTA / IŠPLAKTA

 

Išduosiu paslaptį

 

turbūt

pats metas

pasiųsti nuobodybę

negražaus žodžio link

 

vienaip ar kitaip

niekas jos nepasiges

 

kaip

kad savo tuštybėje

kalbančių

išsipildžiusių poetų

 

eiliuojančių

tik tiek

kiek reikia

 

 

KURGI NE / KUR KAS DAUGIAU

 

Tavo žodžiai

lyg paskutinė vinis

 

jie

nešildo neglosto

tik prisega

alpstančią mintį

 

sklando gandas

kad vargšų konspektuose

apie tai

nėra nė vieno įspėjančio

raudonu rašalu pabraukto sakinio

 

nebent užuomina

 

kad

vinių kalimas

šiandien

yra ne tik budelio

darbas

 

 

DURYS / IŠ VIDAUS

 

Juodų

debesų tvenkiniai

 

diena

kai pabosta

ne tik nustekenta taika

bet ir kilniausios kovos

 

tuomet

aš jaučiuosi tarsi vilkas

avino kailyje

 

akis bado

tankėjančios vilnos

 

niežti kaktą

lyg dygtų ragai

 

 

ALBINĖLIO PAMOKYMAI / IŠ SENOS IŠMINTIES LYG ATOGRĄŽŲ MIŠKO

 

Neskubėk girtis

 

pavydo velnias

niekada nemiega

 

tad elkis

kaip niekur nieko

 

dirbk sąžiningai

 

nes

esi vertas

dar sunkesnės

užduoties

 

 

BŪSENŲ VINGIAI / ORO TRŪKUMAS

 

Užkimau

tarsi giedantis kaimo chorelis

 

niekaip neatvėsta galva

vis liepsnoja

kaip prieblandų karas

 

žerčiau saują smulkių

kai aukočiau raudas

aš už miesto nepaglemžtą sielą

 

keisčiau kortų kaladę

ir burčiau

 

deja

 

mano kaimas

užsnūdęs tyloj

 

mano balsas

lyg vėjas užkimęs

 

 

IŠMUŠTAS IŠ VĖŽIŲ / VISAI KAIP NESIBAIGIANTIS SUKTINIS

 

Mandagiai

apvyniota aplink pirštą diena

 

samanotoje pievoje

pūpso gelsvos pienių galvutės

 

regis

net paukščių ant medžių šįkart nebėra

 

tik

žiedų begalinis bėgimas

 

ne

į dangų

 

į žemę

 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos projektą „Rašytojų internetinė erdvė – kūryba, prisistatymai, istorija“ remia Lietuvos kultūros taryba