Gediminas Jankus. „Petro Palilionio memografinės staigmenos“ (recenzija)

JAV mokslininkai įvardija 60 memuarinės literatūros žanrų variacijų, o štai rašytojas Petras Palilionis naujausioje savo knygoje „Pirmieji memografai“ siūlo 61-ąją. Apie atminties išsaugojimą lietuvių literatūroje, memografų ypatumus ir leidinyje sutinkamų asmenybių (Bernardas Brazdžionis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas Pranas Volertas) svarbą pasakoja Gediminas Jankus.

Skaityti plačiau

Petras Palilionis. „Pirmieji memografai“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2019)

„Pirmieji memografai“ – dar viena, jau ketvirtoji, poeto Petro Palilionio knyga, kurią galime vadinti „rašytojų įamžinimas raidėmis“. Naujajame darbe tarsi gyvieji su gyvaisiais, dar sykį susitinkame su rašytojo asmeniškai pažinotais poetais Bernardu Brazdžioniu (1907–2002) ir Justinu Marcinkevičiumi (1930–2011), su išeivijos prozininku Vytautu Pranu Volertu (1921–2012).

Skaityti plačiau

Mika Kulju. „Stebuklas prie Talio ir Ihantalos: lemtingas Suomijos mūšis“. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. (Vilnius: Briedis, 2018)

Šioje knygoje pasakojama apie kruvinas 1944 m. birželio pabaigos – liepos pradžios kovas Karelijos sąsmaukoje, į šiaurės rytus nuo Vypurio (dab. Vyborgas). Ten buvo sprendžiamas Suomijos likimas. Liudininkų atsiminimais grįsti pasakojimai apie Talio ir Ihantalos kovų dalyvius detaliai atskleidžia didžiojo mūšio eigą.

Skaityti plačiau

Stanislovas Abromavičius. „Tremties vaikai. Trečioji knyga“ (Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2017)

Trečiojoje „Tremties vaikų“ knygoje tęsiamas pasakojimas apie vaikus, kurių vaikystę apkartino sunki kelionė su niekuo neprasikaltusiais tėvais, broliais, seserimis, močiutėmis ir seneliais į gyvenimui nepritaikytas šiaurines Sovietų Sąjungos vietas. Manoma, kad tremties vagonuose gimė daugiau kaip šimtas vaikų.

Skaityti plačiau

Svetlana Aleksijevič. „Cinko berniukai“. Iš rusų k. vertė Algimantas Mikuta. (Vilnius: Alma littera, 2017)

„Cinko berniukai“ (1989) – knyga apie jaunuolius, patekusius į karo sūkurį svetimoje šalyje, priverstus kovoti su civiliais jos gyventojais, išduotus savo valstybės. Už šią knygą S. Aleksijevič kitados buvo persekiojama, tai matyti iš pridedamos teismo posėdžių medžiagos ir įvairių šalių organizacijų laiškų, ginančių rašytojos teisę kalbėti tiesą.

Skaityti plačiau
1 2 3 4