Optimizmo pratimai su Kauno rašytojais (papildyta)

„Pesimizmas – tai nuotaika, optimizmas – valia“ – yra sakęs režisierius Woody’is Allenas. Kauno rašytojai pasakoja, kaip jiems šiomis sudėtingomis dienomis sekasi mintyse ir darbuose neprarasti pozityvumo.

 

***

Optimizmo semiuosi iš pokalbių telefonu su draugais, artimaisiais, gerų knygų, pozityvių filmų, judėjimo, maldos, Šv. Mišių transliacijų, žvelgimo į degančią žvakę, tylos, kūrybos, muzikos.

Padeda ir tai, kad stengiuosi nenuskęsti naujienų sraute, apriboti jį. Mokausi dėkoti už gyvenimo dovanas ir džiaugtis, priimti realybę – tokią, kokia ji yra.

 

Eglė Perednytė

2020 03 22

 

***

Kolei kas neįkritau į gilių giliausią duobę, bet koją nikstelėjau; ritmas, kuris po truputėlį buvo atsiradęs nebedirbant RS skyriuje, išsiderino. Fiziškai mažai kas pakito – kaip kasdien vaikščiojau su šuneliu, taip ir tebevaikštau, kaip neidavau centro link, taip ir neinu. Prasčiau su psichologine savijauta… O kam šiuo metu smagu? Pasidairau į „Facebook“ pasižodžiavimus, niautynes bei pseudoišminties paradus. Surandu internete ir protingų žmonių dėmesio vertų pakalbėjimų.

Esama netikėtumų. Per tris dienas perklausiau tris „Metropoliteno“ operas. Mano gyvenime negirdėta, neregėta. Būtų gamtos duota, pradėčiau dainuoti, bet geriau nešiurpinsiu kaimynų…

Paliko įspūdį dramatiškas lenkų filmas „Kristaus kūnas“ (rodo „Kino pavasaris“).

Skaitau. Ant stalo Albert’as Camus. Ne, ne „Maras“, „Užrašų knygelės III“. Cituoju: „Pjesė. Laimingas žmogus. Ir niekas negali jo pakęsti.“ Šiuo metu, kai akivaizdus laimės stygius, išmuš empatijos ir meilės valanda?

Kas dar? Pavyzdžiui, pamečiau striukės sagą. Ajajai…

 

Iš sagos apie sagą

Tarp išradėjų, kuriems nepastatytas paminklas, trypčioja ir sagos autorius.

Ant sagos, kol nebuvo užtrauktuko, laikėsi pasaulis.

Ar saga ir adata Lesbo panelės?

Ar prisiuvantis sagą siūlas patiria malonumą?

Ką darytų žmonija, jeigu visos pasaulio sagos vieną dieną paskelbtų streiką?

Deja, vis dažniau pagaminama drabužių be sagų…

Įmanoma numarinti sagą, tačiau procesas amžinas: atsegti!

Niekada suvisam neišnyks saga, šaukštas ir bulvių skustukas.

Tas, kuris juokaudamas į cepeliną įdeda sagą, vaikšto su užtrauktuku.

Pabandyk į cepeliną įdėti užtrauktuką…

 

Vidmantas Kiaušas-Elmiškis

2020-03-23

 

***

Klausinėjame vieni kitų, kas suteikia optimizmo? Reikia pasistengti jau dabar dėl optimizmo. Tai štai, stebiu savo lesyklėlę. Žydi gėlelės, raitosi kirminėliai, gal ir kokių muselių atsiranda, bet mano lesyklėlė vis dar pilna svečių. Grįžo iš tolimųjų kraštų varnėnai, užmatė mano lesyklėlę, pritvirtintą prie balkono, manė, kad inkilas, dvi poros bemat susipešė, tačiau sulindo vieni, sulindo kiti – kažkas ne taip su tuo nameliu… Bet, pasirodo, jame yra puikaus maisto. Tad visa ketveriukė nusprendė maitintis, per dieną atskrenda daugybę kartų, vienas lesa, kiti laukia, kai varnėnas ten įlenda, zylės ir žaliukės pagarbiai tupi tarp šermukšnio šakų… Negana varnėnų, nuolat sukiojasi balandžiai, planiruoja ore, gvelbia saulėgrąžas; vydavau juos tolyn, bet dabar nurimau, tegul lesa, gyvas gi padaras. Dar atskrenda daug žvirblių, kartais kėkštas. Kol turiu sėklų, vaišinkimės, neturėsiu – badausime visi kartu… Toks tad namų gyvenimas. Aš žiūriu „Kino pavasarį“, o paukščiai panosėje plasnoja…

 

Aldona Ruseckaitė

2020 03 23

***

Tai, kad mes visi dabar kaip viduramžių gyventojai, gyvenę iki 35–50 metų, jautę realų mirties alsavimą dėl karų bei ligų ir nežinantys, kas juos gelbės – karūna ar koks nors šventasis – taip pat įkvėpimo šaltinis. Pagaliau nuo Gyvenimo iliuzijos nutrauktos visos puošmenos. Antra, per visokius karantinus buvo sukurta daug svarių darbų: Puškinas buvo karantine (cholera Peterburge) Boldino kaime, kur vėliau pagarsėjusiu „Boldino rudens“ periodu parašė labai šiuolaikiškų kūrinių ir „Puotą maro metu“, Bokačio „Dekameronas“ – kaip tik apie dvariškius, pabėgusius nuo maro, ir pasakojančius vienas kitam istorijas, Kamiu „Maras“ taip pat parašytas savotiško karantino nuo rudojo maro – nacių okupacijos – metu.

 

Atsipalaidavimui – ispaniškas raudonvynis „Velnio pilis“ – „Cassilero del Diablo“ – namų terasoje ar balkone, tariant pavasariui: „Sveikas gyvas, drauguži.“

 

Markas Zingeris

2020 03 24 

 

***

Na, o ne tik literatūrai, bet ir fotografijai bei katinams neabejingas rašytojas Petras Palilionis atsiuntė štai tokį nuotaikingą pastebėjimą. Beje, esama pažadų fotografinius Kauno rašytojų buveinės aruodus papildyti ir gausiau…