Lietuvos kūrėjams – haigų konkursas

Lietuvos kūrėjams – haigų konkursas

Haiku + nuotrauka = haiga. Tokią formulę šiemet turėtų įsiminti kasmetinio „Biržų haiku“ konkurso dalyviai. Kūrėjus iš visos Lietuvos konkurso organizatorė, rašytoja Rugilė Audenienė kviečia rašyti haiku, fotografuoti jį atspindintį vaizdą ir eksperimentuoti per pandemiją itin aktualia tema – „Dabar“.

Nuo piešinio ir haiku – iki fotohaigos

Haiku ir piešimo, kaligrafijos derinimas buvo mėgstama japonų meno forma. Su haiku paplitimu XVI amžiuje radosi ir haigos. Ne vienas iš garsiųjų haiku meistrų ar meistrių – Bašio Macuo, Buson Josa, Čijo-ni Fukuda buvo ir poetas, ir dailininkas. Kūrybinėse kelionėse jie dažnai haiku užrašydavo ant piešinio. Haiga piešimo estetika, kaip ir haiku rašymas, buvo paremta paprastų pasaulio reiškinių fiksavimu, vabi sabi ir zen dvasia. Japoniškoji haiga dažnai būdavo savotiška akimirkos gaudyklė, eskizas. Ir nebūtinai profesionalus: užuot siekęs meistriškai atlikto piešinio įspūdžio, menininkas stengėsi, kad tekstas ir vaizdas „pasikalbėtų“.

Moderniųjų haigų pradininku laikomas Japonijoje 1949 metais gimęs Kuniharu Shimizu, gyvenęs Havajuose, kūręs japonų ir anglų kalbomis. Šiuolaikiniai kūrėjai tekstą papildo nuotraukomis, iliustracijomis ar filmuotais vaizdais. Poetas, fotografas Dainius Dirgėla, mėgstantis derinti haiku ir nuotraukas, tokius savo kūrinius vadina fotohaigomis.

„Konkurso tema kasmet išnyra natūraliai. Per karantiną turėjau daug nuotolinių pamokų moksleiviams apie haiku – mano kūrybinis projektas „Haiku gimnazija“ netikėtai tapo labai aktyvus. Pasakodama apie haiku meistrus ir haiku transformacijas, parodydavau D. Dirgėlos haigas. Pastebėjau, kad moksleivius teksto ir vaizdo duetas labai domina, neprašyti pradėdavo kurti savo variantus. Haiga menas įtraukė ir suaugusius, tad norisi jį tyrinėti ir toliau“, – sako konkurso organizatorė R. Audenienė.

Gerą haigą galima rasti bet kur – pavyzdžiui, tviteryje užtikus poetę Alexis Rotella, „Haiku Society of America“ prezidentę ir kelių haiku žurnalų redaktorę.

Laureatus apdovanos Biržų pilyje

Nuo vasaros pradžios konkursas sulaukė daugiau nei 50 haigų. Iki liepos 26 dienos kūrėjai kviečiami rašyti haiku ir fotografuoti. Gali būti pateiktas haiku tekstas ir atskira nuotrauka, arba – į nuotrauką įkomponuotas haiku. Laukiama eksperimentų iš visų Lietuvos kūrėjų. Haigos bus skelbiamos puslapyje www.birzuhaiku.lt, „Facebook“ puslapyje „Biržų haiku“. Atrinktos haigos pasirodys ir Biržų laikraštyje „Šiaurės rytai“.

Konkurso dalyvių kūrinius vertins Biržų rajono savivaldybės, Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, laikraščio „Šiaurės rytai“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai. Taip pat poetė, rašytoja Sara Poisson, poetė, filosofė Aušra Kaziliūnaitė, poetas, haiku kūrėjas Dainius Dirgėla ir konkurso organizatorė Rugilė Audenienė.

Vertintojai išrinks labiausiai patikusius tekstus, jų autoriai bus apdovanoti prizais. Laimėjusios haigos bus paskelbtos liepos 29 dieną, o laureatai pakviesti susitikti apdovanojimuose Biržų pilyje miesto šventės metu, rugpjūčio 1 dieną.

Praėjusių metų konkurso apdovanojimai Biržų pilyje

Ko reikia gerai haigai?

Haiku – visiems naujokams įveikiamas, o kartu visų meistrų nepailstamai tobulinamas žanras. Jis turi aiškią formą: trys eilutės, pirmojoje 5, antrojoje 7, trečiojoje – vėl 5 skiemenys. Daugelis haiku labai kinematografiški, patiriami visais pojūčiais, tad suderinti juos su fotovaizdais – itin mėgstamas šiuolaikinis išraiškos būdas. Svarbiausia – gerame haiku ar haigoje atsispindi karumi, toji kūrybinė, žvilgsnio, sielos šviesa, kuri pagauna, atveria, prajuokina ar leidžia įsivaizduoti didesnį paveikslą, panirti į savo vidų. Kartais sunku žengti iš saugaus formato, bet norint išleisti laisvai vaikščioti kūrėjo širdį, tą daryti netgi labai reikia.

Aštuntąjį kartą vyksiantis konkursas „Biržų haiku“ išaugo gimtąjį miestą ir atveria duris visiems kuriantiems žmonėms. 2014 metais pirmąjį konkursą savo iniciatyva ir lėšomis surengusi iš Biržų kilusi žurnalistė tikėjosi surasti jaunų kūrėjų ir suteikti jiems demokratišką bei saugią erdvę atskleisti. R. Audenienę maloniai nustebino, kai konkursu susidomėjo paties įvairiausio amžiaus žmonės. Kai kuriems ši iniciatyva tapo paskatinimu aktyviau žengti kūrėjo keliu.

Pirmaisiais metais konkurso dalyviai buvo kviečiami rašyti haiku. Iš čia ir kilo pavadinimas – „Biržų haiku“. Vėliau konkurso dalyviai yra kūrę trioletus, eiliavę tarmiškai, kūrę prozos dienoraščius ar trijų sakinių miniatiūras.

Konkurso sąlygas galima rasti interneto svetainėje www.birzuhaiku.lt

 

Organizatorių informacija

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *