Lina Buividavičiūtė. „Helsinkio sindromas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2017)

Linos Buividavičiūtės poezijoje apstu netikėtų sugretinimų, kultūrinių ir mitologinių bei teologinių asociacijų, kurios neretai perauga į provokacijas. Tad visai natūralu, kad jos žodyne archetipai šliejasi prie slengo, ironija perauga į groteską, o tai, ką banaliai derėtų vadinti jaunatvišku maksimalizmu, ne taip jau retai deformuojasi į neurotines būsenas.

Skaityti plačiau

Egidija Šeputytė. „Sekretai ir sekreterai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2016)

Mergaitė ir naivūs vaikystės sekretai; brandi moteris ir mįslingi puošnūs sekreterai, jų stalčiukai bei slaptavietės; moters-mergaitės, išorinio pasaulio irvidinės realybės alcheminė jungtis ir lengvas visa tai skiriantis šydas – esminiai Egidijos Šeputytės pirmosios knygos rūpesčiai, psichologiniai vektoriai, aišku, ir grakštūs poetiniai atradimai.

Skaityti plačiau
1 2 3 4