Knygoje tikri įvykiai susipina su tariamais, gausu paradoksalių situacijų, filosofinių apmąstymų, liečiamos dievoieškos, kuršininkų likimo, menininkų savižinos ir kitos temos. Autorius gilinasi į subtiliausius jausmus, meilės ir mirties filosofinę sampratą, nevengia mitologinių motyvų ir alegorijų. Atskleista Nidos apželdintojų Kuvertų dinastijos genealogija.
Skaityti plačiau
Naujojoje Erikos Drungytės poezijos knygoje „Kalnas ir miestas“ skaitytojai atras Vakarų ir Rytų kultūrų dermę. Šioje poezijoje nėra nieko nereikalinga, viskas tarpusavyje susipynę, susiraizgę, „viskas ir viskas yra apvalu, ir viena iš kita išnyra be galo, be krašto“.
Skaityti plačiau
Pagonių dievai, aukojimai, apeigos, papročiai ir šventės, žemės, upių ežerų, piliakalnių šneka – autorius, gvildendamas šias ir daugybę kitų temų, gyvais vaizdais ir įtaigiu žodžiu parodo gamtos ir žmonių tarpusavio santykius, aukština meilės jėgą ir nepalaužiamą drasą.
Skaityti plačiau
Linos Buividavičiūtės poezijoje apstu netikėtų sugretinimų, kultūrinių ir mitologinių bei teologinių asociacijų, kurios neretai perauga į provokacijas. Tad visai natūralu, kad jos žodyne archetipai šliejasi prie slengo, ironija perauga į groteską, o tai, ką banaliai derėtų vadinti jaunatvišku maksimalizmu, ne taip jau retai deformuojasi į neurotines būsenas.
Skaityti plačiau
Pirmosios Ievos Gudmonaitės knygos varomoji jėga – išgyvenimai, radęsi atsiskiriant nuo tėvų namų, bandant kurti savuosius. Eilėraščiams būdingas vizualumas, suteikiantis žodžiui daugiau erdvės ir prasmės. Kita vertus, jos poezija yra muzikali ir trapi, perteikianti sunkiai apčiuopiamus sielos virpesius, bylojanti apie būties misteriją, kartu nevengianti aštresnio kalbėjimo, aktualijų.
Skaityti plačiau