Alfas Pakėnas. „Juozo Tumo-Vaižganto Maironica*“

Maironį ir Vaižgantą jungė didžiulis talentas ir meilė Lietuvai. Abu jie klojo ir tvirtino mūsų literatūros pamatus: vienas – poezijai, o kitas – prozai. Vaižgantas pirmasis ir kaip niekas kitas giliai, nenuobodžiai, vaizdingai yra išnagrinėjęs ir studentams išdėstęs visą Maironio kūrybą – nuo poemos „Tarp skausmų į garbę“ iki „Pavasario balsų“. Alfas Pakėnas pasakoja apie dviejų didžių Lietuvos kūrėjų santykį.

Skaityti plačiau

Ričardas Venckus. „Iš prieškario poetų būrio“ (Kaziui Zupkai-Kecioriui – 110)

2020-ieji turėtų būti ir poeto, pedagogo Kazio Zupkos-Keciorio (1910–1999) metai. Deja, retas iš mūsų yra girdėjęs šią pavardę – populiarus prieškario laikų Lietuvos lyrikas pasitraukė iš viešos literatūrinės veiklos, šalį antrąsyk okupavus bolševikams. Tad iš praeities ūkanų keliame spalvingą Kauno kunigų seminariją palikusio „gimnazisčių poeto“ istoriją…

Skaityti plačiau

„Įtekstintas Kaunas“: Vydūnui – 150; „Tautos patriarchas ir mes“

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius, pažymėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, organizuoja susitikimų ciklą „Įtekstintas Kaunas“. Renginiuose prisiminsime iškiliausius praėjusio šimtmečio Lietuvos rašytojus ir visuomenės veikėjus, Nepriklausomybės akto signatarus, pasipriešinimo okupantams kovų didvyrius, be kurių šiandien nebūtų nei švęstino šimtmečio, nei jį švenčiančių lietuvių.

Skaityti plačiau

Aldona Ruseckaitė. „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016)

Tautos šauklys, dainius, žadintojas. Dažnai šie nuvalkioti apibūdinimai – tai viskas, ką žinome apie vieną garsiausių Lietuvos istorijos asmenybių Maironį. Jis mums yra tapęs patriotiškumo, lietuvybės bei pareigos simboliu, tačiau tikrame poeto, kunigo gyvenime netrūko triukšmingų menininkų susibūrimų, moterų draugijos, meilės istorijų ir garbės troškimo. Galbūt metas savo didvyrį pažinti iš naujo?

Skaityti plačiau

Gintaras Patackas „Mažoji dieviškoji Co – 2. Metai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014)

Gintaro Patacko antroji Mažoji dieviškoji – tokia pat provokuojanti ir laužanti taisykles, kaip ir pirmoji, išleista 2013 m. Atrodytų, kad į knygos pavadinimą įrašyti „Metai“ nukels mus į K. Donelaičio istorinę ir kultūrinę aplinką, tačiau jau iš pirmųjų eilėraščių paaiškėja, kad XIX amžius, kaip ir Antika ar Viduramžiai, yra tiesiog čia ir dabar.

Skaityti plačiau