Kauniečių simpoziumas / pleneras Dubičiuose: spindulinga praeitis, sena skola ir sąlyčio taškai

Atrodytų, koks galėtų būti penkių kauniečių menininkų ryšys su Dubičių istoriniu miesteliu (neskaitant to, kad projekto vadovas Arvydas Palevičius čia turi savo „dvarelį“, kuriame ir vyko aprašomas simpoziumas / pleneras)? Šalia sunkiai tikėtinų, bet realių istorinių faktų, tokių kaip Dubičių vardo paminėjimas kryžiuočių kronikose, Vytauto Didžiojo dekretai, rašyti medžioklės dvare Dubičiuose, Karalienės Bonos šeimininkavimo Dubičių stiklinėje pilyje laikų Lietuvos metrikoje išlikęs dekretas dėl medienos tiekimo tilto statybai Kaune per Nemuną, čia Lenkijos karaliaus Kazimiero parašytas dar 1486 m. vasario 26-ąją…

Galbūt todėl po LDK atminties rūmų organizacijos vėliava susibūrę menininkai iš Kauno, kurių protėvių būta „mėlyno“ kraujo, atsiliepė į kvietimą atvykti į šį simpoziumą / plenerą ir priminti visiems apie buvusią Dubičių didybę, tuo sugrąžinant skolą už kadaise Dubičiuose inicijuotą tilto statybą. Suvokdami tai, kad praeityje aukštos ir tvirtos neįveikiamos pilys virto dulkėmis, o palikuonių kraujo spalvą laikas pakeitė į raudoną, atsiraitoję rankoves ir atvėrę čakras jie tapo demiurgais, idant spindulingos praeities fone užčiuoptų senai pamestą informaciją ir ją įvairių meninių priemonių bei stilių įvairove įgarsintų ar vizualizuotų.

Būtent toks uždavinys buvo suformuluotas ir iškeltas kūrybinio meno simpoziumo / plenero „Praeities artefaktai“, vykusio Dubičiuose 2019 m. rugpjūčio 2–4 d., dalyviams. Čia susibūrė menininkai Arvydas Palevičius (simpoziumo / plenero sumanytojas, kuratorius bei dalyvis), Gintaras Patackas, Saulius Kriščiukaitis, Judita Liaudanskaitė ir Tautvydas Ragulskis.

Plenero metu poetas Gintaras Patackas, drauge su A. Palevičiumi išleidęs jau net šešias poezijos ir tapybos knygas, įdėmiai stebėjo ir prižiūrėjo kuriančius vizualistus, rašė eiliuotas recenzijas apie čia gimusius artefaktus bei eilėmis rekonstravo istorinius įvykius ir batalijas.

Skulptorius Saulius Kriščiukaitis, ne taip senai grįžęs iš Švedijos ir suvokęs, kad egzistencijai pagrįsti esminis yra mitas to kaimo, kuriame gyveni, tai įrodė ne tik savo kūryba, bet ir kilniu poelgiu – padovanodamas akmeninę skulptūrą, kuri bus pastatyta bažnyčios šventoriuje, Dubičių miestelio bendruomenei.

Judita Liaudanskaitė, fotografijos įgūdžius tobulinanti profesinėje veikloje, studijuodama paveldosaugą Kauno technologijos universitete susipažino su istorinių reliktų sakraline verte bei jų apsauga, gilinosi į piešimą, kompoziciją ir kompiuterinį meninį dizainą. Šiuo metu ji Kauno technikos kolegijos paskutiniame kurse studijuoja inžinerijos mokslus. Galbūt dėl to J. Laudanskaitė meninės fotografijos kūriniuose geba panaudoti ne tik meninės raiškos priemones, bet ir racionalaus mąstymo principus, o jos Dubičiuose užfiksuoti atvaizdai pasižymi įtaigia aplinkos grožio pasaulėjauta.

Arvydas Palevičius pagrindiniu motyvu tapymui pasirinko bažnyčią bei senus užraktus ir spynas, jausdamas, kad tikroji vertė yra užrakinama.

Jaunasis menininkas Tautvydas Ragulskis, baigęs magistro studijas Škotijos universitete, ieškoti egzistencinės prasmės sugrįžo į Lietuvą, o meninius įgūdžius, įgytus Škotijos meno klube, toliau plėtoja skulptoriaus Sauliaus Kriščiukaičio dirbtuvėje. Šiame plenere jaunasis menininkas drobėse perteikia Dubičių gamtos grožį bei fiksuoja nykstančias kaimiečių sodybas ir tvoras, taip pat nevengia tuos pačius objektus pavaizduoti pasitelkdamas abstrakcijas.

Visi minėti dalyviai plenero / simpoziumo metu gimusius kūrinius pademonstravo Dubičiuose surengtoje parodoje, juos eksponuodami ant senovinių trobų sienų. Taip pat planuojama išleisti ne tik simpoziumo / plenero katalogą, bet ir surengti parodą Kaune.

Daugiau informacijos apie įvykusį plenerą galima rasti adresu: https://www.ldk-atmintis.lt/index.php

Tekstas parengtas pagal projekto kuratoriaus prof. Arvydo Palevičiaus informaciją