Rimantas Petras Elena von Klusas. „Absurdėlės“

Rimantas Petras Klusas. Mildos Kiaušaitės fotografija
Poetas humoristas bei lyriškas satyrikas Rimantas Petras Klusas skaitytojams bei klausytojams pažįstamas kaip Rimantas Petras Elena von Klusas. Labai kūrybingas ir darbštus autorius yra prasitaręs, kad net nakčiai šalia lovos pasideda bloknotą ir tušinuką; pabunda, atsikelia, žiū – keletas naujų epigramų… Kūryba neužsiguli, sugula į knygas, pasirodžius rinkiniui „Pargriauti vėją“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2016), poetą deramai įvertino Kauno meno kūrėjų asociacija, paskyrė premiją už ištikimybę satyrai ir humorui.
Neteko girdėti, kad įvertinimai kam nors būtų pakenkę, ilgai nelaukdamas R. P. E. von Klusas leidyklai „Kauko laiptai“ įteikė būsimosios knygos mašinraštį.
Rimantas Petras Elena von Klusas
Iš spaudai ruošiamos knygos „Racijų vibracija“
Absurdėlės
sotus
ukš dičke
riebi micke*
neturinti moralinių apraiškų
aš dvasingas
žingeidus
mėsinėju mėnesieną
ja maitinuos
mėnulio spinduliu
išsikrapštau dantis
*Kiaulytė
užsagstyta
apšiurusiai
dvasiai –
madingą drabužį!
dvasia pakilo
iki aukščiausios… sagos
argumentai
kasdienybę
žudo vis tas pats
vis tą patį –
vis ta pati…
taip kasdienybė –
su tuo pačiu ir ta pačia –
išsilaiko – – – – – – – – –
autoknyga
knyga nieko
ypač prieš miegą
vedu
vedu
nieką
ir užvedu miegą
nykščio racija
tenai tenykščių –
tilptų ant nago nykščio
tiksliau –
nėra tenykščių!
kaip tai?
be paslapčių –
tenai nėra nykščių
orientacija
smagu save
pakeisti
perorientuoti
sėdėjau
sėdėjau ir
persi-
orientavau į
stačią
skaičiuojant pirštais
nuostabu
išvargus vargą
tad daugiau vargų!
tu jau išvargai kelintą? –
tiek
kiek
nugraužtų nagų
ak
kur benueitum –
nuėjęs
kur besugrįžtum –
nuėjęs
kur nesugrįžtum –
nuėjęs – – –
po velnių!…
ak!
ir po velnių nuėjęs…
giminė
išmąstei dieną
iki nuogumo
nuo šalčio drebėjo –
brolis radiatorius
buvo šaltas –
dėdė vamzdis prakiuręs
lovelasas vakaris
jo glebėsčiuotos liepos
nurimo prieš rytą
o liemenėlių kiek…
pridraskyta! – – –
panelės lovelasą
mena kaip asą
kantrūs kantrybei
turi daug kantrybės
kartais
nežinai kur dėti
tai ir nededi niekur o
kantriai ją dalini –
kol pajunti –
kokie visi kantrūs!
paskatintas
grįžai
pakylėtas švelnių žodžių
ir namai šiltesni
ir ji kitokia
imi gražiai kalbėti:
o blemba
koks fainas tavo snukutis!
nepyk – marmūzė…
mūsų
mes pamiršom politikę
ji – mus prisiminus klausia:
ar dar turite atmintį?
mes jai sakom: geras klausimas!
mums to paties
nereikės klausti tamstos
perdegimai
trumpas sąžinės sujungimas –
perdegė mintis
liūdnai tarei:
sąžinė neturi sąžinės – – –
po to
perdegė liežuvis…
toks
esi stiprios dvasios –
ji suka girnas – – –
karšta širdis kepa –
duonos nestinga – – –
mėsos prisiauginai savy –
70 kg gyvo svorio
toks išėjęs
išėjęs iš savęs nutolo
net pamiršo kas jis toks
pamato lyg matytą klausia:
gal žinai kas aš?
šis tarė: tu – tai aš
iš kurio išėjai
išėjęs šūkteli: eik tu!
ir neišėjęs išėjo