Robertas Keturakis. „Kulka Dievo širdy“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių centras, 2020)

Roberto Keturakio romanas sugrąžino į lietuvių literatūrą ypatingą vertybių – tėvynės meilės, tikrųjų patriotinių jausmų jutimą, autentišką žmogaus širdies balsą, jo dramatišką kančių ir išgyvenimų pasaulį, ir liko amžinas mūsų kultūros istorijoje kaip teigiantis neįkainojamas vertybes, be kurių mes, lietuvių tauta, esame niekas.

 

Dr. Inga Stepukonienė

 

Taip, tai buvo niūrūs pokario metai, jie įsiveržė į mano vaikystę ir paauglystę nuožmiai, negailestingai, nepakenčiamai. Dar neparašytas nė vienas kūrinys, kuris sutalpintų didesniąją dalį to laiko žmogaus pastangų išlikti, išsaugoti vaikus, užauginti duoną, tikėti, kad bus teisingumas, kuris kiekvienam atseikės – vienam už žudynes, išdavimus, vingrų apsimetėlio gyvenimą, pastumiant į pražūtį kitus, kad tik pats galėtum išlikti; kitam už žmogiškumo, vilties, sąžinės išsaugojimą. Mes tik dabar bandome pakelti galvas ir įsižiūrėti, kas atsitiko pokaryje su tais, kurie stengėsi apginti gal ir kiek suromantintą, bet perdėm žmogišką suvokimą apie dvasinį, moralinį asmenybės suverenumą; kurie atsitiktinumo nelaikė pasirinkimo ar elgesio teisėju; kurie žinojo, jog pokaris yra dramatiškiausias tuo, kad išdavikai, budeliai, represijų mašinos prižiūrėtojai ir aptarnautojai galėjo būti pakeisti dar stropesniais, dar klusnesniais. Sunku apsiprasti, kad nužmogėjimas įsigali ir virš žmogiškumo (viršžmogis), ir žemiau žmogiškumo (sužvėrėjimas). Pokaris gramzdino žemiau žmogiškumo – į sužvėrėjimą. Baisuma gręžėsi iki sapnų, sugniaužiančių širdį, blaškančių vaiko kūną lyg epilepsijos priepuolyje, ir Motina turėdavo ilgai spausti glėbyje, kad pasaulis vėl sugrįžtų – truputį jaukesnis ir patikimesnis. Taip ir mano eilėraščiai niekados neišsivaduos iš tų sapnų.

 

Robertas Keturakis

 

Knygos leidybą iš dalies finansavo Kauno rajono savivaldybė

 

A p i e  k n y g ą  i r  a u t o r i ų :

Gediminas Jankus. „Robertas Keturakis: egzistencinės gelmės-viršūnės“ (II) / Kaunorasytojai.lt