Edmundas Janušaitis „Fronto angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015)

„Fronto angelas“ – dvyliktoji autoriaus poezijos knyga. Jos erdvė dvelkia laisvės, neužtušuotos atminties ir dabarties realijomis. Tai nesupakuotųjų metraščio puslapiai, liudijantys jaunystės maištą, patirties brandą ir ateities optimizmą. Juose aiškiai girdimas tarp Santakos vandenų, Žaliakalnio bruko ir Ąžuolyno ošimo klaidžiojančio Fronto Angelo balsas, besistengiantis kuo mažiau sumeluoti.

Vienuolikos Edmundo Janušaičio eilėraščių rinkinių pavadinimams pakakdavo vieno žodžio, o štai dvyliktajam (apaštalui?) prireikė jau dviejų – „Fronto angelas“.

Ką reiškia šis nežymus pokytis – šuolį pirmyn ar lengvą atsitraukimo žingsnelį? Jeigu šuolį pirmyn, vadinasi, autoriui taip ir reikia, nes beveik visos pergalės tuščios.

O jeigu intuityvų atsitraukimą į seną angelo išraustą apkasėlį? Tuomet šis judesys primena subtilų sielos manevrą, grįžimą į išeities pozicija, į amžinąją savo vietą, suvokus, jog ilgą laiką eita gal ir ne visai tiesiai, tačiau ne bergždžiai – juk tobulai nieko neprieita. O tai jau šis tas.

Donaldas Kajokas

 

A p d o v a n o j i m a i :

2016 m. Vieno lito premija už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015).