Sofi Oksanen. „Šunų aikštelė“. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021)

Romane „Šunų aikštelė“ Sofi Oksanen pagrindinių veikėjų istorijas pasakoja per du laiko lygmenis – Helsinkio dabartį ir netolimą Ukrainos praeitį. Meistriškai parašytame psichologiniame trileryje greitai besikeičiančios realybės faktai susipina su neįprasta meilės ir išdavystės istorija. Pasakojimo įtampą autorė išlaiko iki paskutinės scenos, kurios pabaiga sunkiai nuspėjama.

Skaityti plačiau

Petras Palilionis. „2-ieji memografai“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2021)

Kaip gyvi su gyvaisiais, dar kartą susitiksite su autoriaus asmeniškai pažinotomis iškiliomis asmenybėmis, palikusiomis ryškius pėdsakus mūsų kultūroje. Iš šios fakto literatūros knygos sužinosite: kodėl Juozas Baltušis pretendavo į Nobelio premiją; kaip Lietuva prarado talentingą poetą Leoną Fliorentą Gudaitį; kas slypi už aktoriaus Algimanto Masiulio kentauro ekslibrio.

Skaityti plačiau

„Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“. Sudarė Julius Keleras (Neringa: Viktoro Miliūno viešoji biblioteka, 2021)

Artėjant vasarai mintys vis dažniau krypsta link jūros, kuri lietuvio sąmonėje tiesiog neatsiejama nuo įstabiosios Kuršių nerijos. Net jei vėjai dar per skaudūs, o bangos – per šaltos, ten nusikelti jums bet kurią akimirką padės poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.

Skaityti plačiau

Linas Umbrasas. „Slibino dantys“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2021)

Debiutinėje Lino Umbraso knygoje perteikiama gyvenimo lakinumo ir netvarumo pajauta, susipynusi su eilėraščių subjektui svarbiais gyvenimo įvykiais – vaikyste, tėvyste, žmogiškosios vienatvės temomis, poeto tapatybės klausimais, subtiliomis nuorodomis į klimato kaitą. Eilėraščių gyvenimo tėkmę iliustruoja fotografijų motyvai, visa naikinanti, bet kartu apvalanti ugnies stichija. Autorius ne tik įdėmiai žvelgia į kasdienį pasaulį, bet, regis, intuityviai nujaučia, kad vienas svarbiausių dalykų […]

Skaityti plačiau

Tomas Kavaliauskas. „Permaininga Europa: politinės moralės, geopolitikos ir tapatybės permainos nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki 2020-ųjų COVID-19 pandemijos“ (Kaunas: 2020)

Akivaizdu, kad nei Vakarų, nei Pietų, nei Rytų, nei Vidurio Europa neturi vienos baigtinės sėkmės istorijos. Verčiau reikėtų kalbėti apie nepabaigiamas permainas, tam tikrą virsmą, patiriamą formuojantis naujai politinei moralei, geopolitikai ir šalių tapatybei. Apie tai – ši T. Kavaliausko mokslinė monografija.

Skaityti plačiau

Jessikka Aro. „Putino troliai. Tikros Rusijos informacinio karo istorijos“. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė (Vilnius: Briedis, 2021)

Rusija internete kariauja su civiliais. Kiekvienas kritiškas balsas tampa priešu. Dokumentais pagrįstos tikros istorijos rodo, kad Rusija nevengia tamsiausių būdų pašalinti ir diskredituoti oponentus, naudodama kibernetinį šnipinėjimą ir atakas, socialinės žiniasklaidos trolius, pateikdama netikras naujienas ir grasindama mirtimi.

Skaityti plačiau
1 6 7 8 9 10 44