„Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“. Sudarė Julius Keleras (Neringa: Viktoro Miliūno viešoji biblioteka, 2021)

Artėjant vasarai mintys vis dažniau krypsta link jūros, kuri lietuvio sąmonėje tiesiog neatsiejama nuo įstabiosios Kuršių nerijos. Net jei vėjai dar per skaudūs, o bangos – per šaltos, ten nusikelti jums bet kurią akimirką padės poeto Juliaus Kelero sudaryta eilėraščių rinktinė „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“.

Pasak J. Kelero, šios antologijos tikslas – „pažvelgti, kaip Kuršių nerija – sudėtingo, išskirtinio istorinio likimo kraštas – atrodo iš lietuviškosios poetinės perspektyvos“. Sunku patikėti, tačiau tai – pirmoji tokio pobūdžio knyga, talpinanti įvairių kartų lietuviškąją poeziją, skirtą Kuršių nerijos gamtai, kultūrai, „bemaž utopinei vietai, kurioje kaip švyturys blykčioja ir istorinė vietos dvasia, ir vandenų-miškynų-smėlio gaivalai“.

Neringai – Lietuvos kultūros sostinei dedikuotoje eilėraščių rinktinėje sugulė daugiau kaip pusės šimto Lietuvos poetų eilės, tarp kurių rasite ir Bernardo Brazdžionio, Aldonos Elenos Puišytės, Alekso Dabulskio, Roberto Keturakio, Algimanto Mikutos, Vytauto Stulpino, Donaldo Kajoko, Onos Jautakės eilėraščių.