Poetui Gintarui Patackui – Kauno kultūros premija

Gintaras Patackas. Mildos Kiaušaitės fotografija

2018-aisiais metais Kauno miesto savivaldybės taryba Kauno kultūros premijas skyrė poetui Gintarui Patackui, aktorei Olitai Veronikai Dautartaitei, menininkams Andriui Pukiui ir Arvydui Žalpiui bei režisieriui Algimantui Broniui Stankevičiui.

Kiekvienas laureatas bus apdovanotas 3 tūkst. eurų premija.

 

Poetas ir vertėjas Gintaras Patackas nuo gimimo (1951 m.) gyvena ir kuria Kaune. Respublikinėje spaudoje (žurnale „Nemunas“) debiutavo 1972 m., o po ketverių metų išėjo jo pirmoji poezijos knyga „Atleisk už audrą“. Tai buvo vienas stipriausių literatūrinių debiutų. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1987 m. (taigi daugiau nei 30 metų). Poeto bibliografijoje – daugiau nei 30 autorinių knygų. Verčia poeziją (I. Bunino, D. Samoilovo, A. Gemanovo, N. Gumiliovo) į lietuvių kalbą, jo paties poezija versta į rusų, latvių, ukrainiečių, norvegų, serbų-chorvatų, gruzinų, vengrų kalbas, skelbta užsienio antologijose ir žurnaluose.

G. Patackas parašė dešimtis dainų tekstų įvairiems Lietuvos atlikėjams ir grupėms, bendradarbiavo su geriausiais Kauno ir šalies kompozitoriais: 1990 m. plačiai nuskambėjo Kęstučio Lušo muzika spektakliui „Gulago univermagai“ (dainų žodžiai G. Patacko), iki šių dienų poetas tebebendrauja su dainų autoriumi ir atlikėju Algirdu Kaušpėdu (grupė „Antis“). Bendradarbiaujant su muzikais gimė ir Kauno apskrities himnas mišriam chorui ir fortepijonui (kompozitorė Dalia Kairaitytė), kai „Žalgiris“ 1999 m. tapo „Eurolygos“ čempionais, G. Patackas parašė pasveikinimą „Eurolyga ga“ (atliko „ŽAS“), prieš keletą metų poetas sukūrė himną Kauno senjorų klubui (kompozitorius Giedrius Kuprevičius). G. Patackas mielai bendrauja su įvairiomis miesto įmonėmis, kartais jas pašlovina eilėraščiais, kurie atsiranda net ir knygose, pavyzdžiui, „Mažoji Dieviškoji Co-2. Metai“ prasideda posmais, dedikuotais UAB „Kauno švarai“.

Gintaras Patackas visada buvo, yra ir bus Kauno miesto poetas, neretai pavadinamas Laisvės alėjos Bodleru ar Kauno bohemos simboliu. Niekada nuo Kauno nenutolstantis dainius 2013 m. pradėjo milžinišką darbą – poemą „Mažoji Dieviškoji Co“, kuri nuo planuotos trilogijos jau išaugo iki penkiatomio. Pasitelkęs klasiką, savitai, intriguojančiai, kartais – net chuliganiškai interpretuodamas Dantės „Dieviškąją komediją“, poetas ir pagrindinį veikėją pavadina Antanu Dante, kuris, be abejo, prigimtinis kaunietis. Literatūrologai sukluso, įvairiai vertino knygas. Recenzentas Vilius Litvinavičius apie ketvirtąją serijos dalį rašė: „Todėl G. Patacko poetinis pasaulis kupinas ir žemiausios, vulgariausios realybės elementų, ir personažų bei įvykių, atėjusių iš literatūros, tarp tų dviejų pasaulių – „menamo“ ir „esamo“ – nėra jokios ribos, jokių sienų, kurias reikia perkirsti, jokių ambasadų, kuriose reikia prašyti vizų. Tai natūralus, gyvastingas žmogiškas gyvenimas, tik su gilesne, Dantės pajauta“. Žurnalistė Virginija Skučaitė skaitydama naujausią, penktąją poemos knygą, pastebi, kad „joje susipina beprotiški minties, įvykiuose fiksuotų momentų ir laiko šuoliai, stulbinantys jų sugretinimai, ironija, groteskas, padugnių žodynas, sumišęs su giliu kultūros, istorijos pažinimu“. Literatūrologas, profesorius Saulius Keturakis rašo: „Kaip beveik visoje G. Patacko kūryboje, ir šiame rinkinyje nuolat šmėkščioja Kaunas. Jis tarsi akvariumas, kuriame plaukioja žuvys („Akvariumas“), jis ir amžinai jaunas miestas, kuriame vaikšto orfėjas, gerai įsitaisęs viešbutyje „Kaunas“ ir rašantis eilėraščius („Nepamiršk Antanai“).“ Ir dar – Antanas Dantė, tai „toks Marcelijaus Martinaičio Kukutis, tik labiau pripratęs prie urbanistinio gyvenimo stiliaus“.

G. Patacko kūryba ir jo ištikimybė Kauno miestui ne kartą buvo pastebėtos, įvertintos: 1998 m. Poezijos pavasario laureatas už knygą „Jazmino žiedas vakarą prakalbina“; 2009 m. Įsimintiniausias Kauno menininkas; 2011 m. Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas; 2012 m. Elenos Mezginaitės premija „Už kūrybos aistrą, įelektrinusią eilėraščių posmus, visuomet žaižaruojančius Lietuvos poezijoje“; 2013 m. Vieno lito premija „Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“.

 

Olita Dautartaitė, Mildos Kiaušaitės fotografija

Aktorei Olitai Veronikai Dautartaitei poetinis žodis taip pat nesvetimas. Ši Lietuvos teatro ir kino aktorė – aktyvi literatūros vakarų ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje dalyvė, artima rašytojų bičiulė, poetų Jono Strielkūno, Liūnės Sutemos, Bernardo Brazdžionio, Dalios Saukaitytės ir daugybės kitų autorių poezijos skaitovė.

www.kaunorasytojai.lt informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *