Ką skaito Kauno rašytojai? (VIII)

Poetė, psichologė EGIDIJA ŠEPUTYTĖ:

Nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta skaityti keletą knygų tuo pačiu metu. Man – priešingai – patinka nuoseklumas, perskaityti knygą nuo pradžios iki galo, po to dar šiek tiek su ja pabūti, pavartyti, peržvelgti, ką pasižymėjau. Tačiau dabar taip nutiko, kad kaip tik skaitau ne vieną knygą.

Edward F. Edinger „Ego and archetype“. Edwardas Edingeris – vienas iš jungistų klasikų, kuris moka rašyti apie gana sudėtingus dalykus suprantamai, bet ir ne per daug supaprastindamas. Jį žmonėms paprastai skaityti lengviau nei patį Jungą. Knyga yra apie asmenybės kelią maždaug nuo amžiaus vidurio, kuris jungiškoje psichologijoje vadinamas individuacija. Pats Jungas yra sakęs, kad iki amžiaus vidurio žmogus dėmesį sutelkia į išorinę savo gyvenimo audinio pusę (darbas, šeimos kūrimas, socialinės užduotys), o antroje gyvenimo pusėje laikas įsižiūrėti į išvirkščiąją, vidinę audinio pusę – tuomet pamatai siūlelių takelius, mazgelius, susipynimus ir persipynimus – iš ko gi tas audinys sukurtas. Ir ši knyga apie tai. Edingeris kalba apie simbolinių prasmių paieškas ir jų suradimą antroje gyvenimo pusėje pasitelkiant mitologinius, religinius ir grožinės literatūros vaizdinius, motyvus. Daug dėmesio skiria transcendentiniams potyriams, labai gražiai išskleidžia krikšioniškųjų simbolių prasminius sluoksnius žvelgiant iš analitinės psichologijos atskaitos taško. Tiems, kam priimtina skaityti anglų kalba, labai rekomenduoju.

Carl Gustav Jung „Raudonoji knyga“ (neseniai pasirodęs lietuviškas vertimas). Priklausau jungistų knygų klubui – rateliui psichologų, skaitančių tiek psichologines, tiek grožinės literatūros knygas ir kartkartėmis susitinkantiems jas kartu aptarti, paanalizuoti iš analitinės psichologijos pusės. Kaip tik dabar ir pradėjom „Raudonąją knygą“ – po  gabaliuką.

Apie šį leidinį galima būtų daug pasakoti. Tai nėra akademinis mokslinis traktatas kaip kiti Jungo tekstai, tai labai asmeninė autoriaus knyga, kurios jis pats neketino publikuoti (pirmą kartą publikuota tik prieš aštuonerius metus). Tai jo darbo su savo paties pasąmone, vidinių vaizdinių ir mistinių patirčių išraiška. Tik keletas artimų bičiulių žinojo apie šią Jungo rašomą (ir įspūdingai savais vaizdiniais iliustruojamą) knygą. Stilius savitas, galima skaityti įvairiai – tiesiog kaip stilistiškai nenupoliruotą grožinį kūrinį, savitą dienoraštį, mistinį traktatą ar galima detaliai analizuoti kaip sudėtingą alcheminį kūrinį. Knyga buvo parašyta ranka, kaligrafine rašyba. Anglų kalba yra ir originalus leidimas – fiziškai didelės apimties leidinys su iliustracijomis, originalia knygos faksmile. Turiu ir ją, tad jei būtų didelis noras pavartyti – prašom. Šį lietuvišką (tik teksto, be iliustracijų) vertimą dar tik pradėjau skaityti, tad vertimo kokybės kol kas įvertinti negaliu, bet tikiuosi gero, nes leidykla „Margi raštai“ puikiai padirbėjo su anksčiau išleistomis Jungo knygomis.

 

Artūras Šilanskas „Dylantis mėnuo“ (haiku do). Autorių savo eiles skaitantį išgirdau per „Poezijos pavasarį“ Zikarinėse. Knygą neseniai gavau iš autoriaus ir tuo džiaugiuosi. Mažytės jaukios meditacijos mano vasarai (bet nebūtinai apie vasarą). Haiku trimis kabomis – lietuvių, anglų, rusų – man patinka įsiklausyti į to paties eilėraščio skambesį ir kita kalba.